2012.11.28 Skirmantas Malinauskas, 15min.lt, Žinių radijas.
Lietuvoje siaučia akcijų ir išpardavimų vajus. Specialistai pastebi, jog statistinio lietuvio pirkinių krepšelyje kas ketvirta prekė yra nukainota. Didžiųjų prekybos centrų išpardavimai muša apyvartos rekordus. Psichologai konstatuoja: akcijų metu sužadinami pirmykščiai žmonių instinktai, o pirkimo procesas kai kuriems žmonėms gali pakeisti religiją.
Pirkėjus traukia tik akcijos
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas „Žinių radijui“ teigė, jog akcijos pastaruosius penkerius metus tapo neabejotinai svarbiausia pirkėjų traukos priemone. „Pastaruosius ketverius penkerius metus svarbiausias pirkėjų pasirinkimą lemiantis veiksnys yra akcijos. Tai rodo ir statistika. Kas ketvirta prekė pirkinių krepšelyje yra nupirkta akcijos metu. Pardavėjai visada prisitaiko prie pirkėjų poreikių, todėl ir akcijų vis daugėja“, – sakė jis.
Pasak L.Vilimo, sunkmetis daugelį pirkėjų privertė daug atidžiau rinktis prekes. „2008 metais prasidėjęs ekonominis sukrėtimas pirkimą padarė daug racionalesnį. Dabar pirkėjai aiškiai žino, ką už savo pinigus nori įsigyti“, – sakė jis.
Lietuvoje prekės pigiausios
Prekybos įmonių atstovas neslėpė, jog pardavėjams dėl įtemptos konkurencinės kovos tenka prekiauti nuostolingai. Paklaustas, ar akcijų metu nėra piktnaudžiaujama pirkėjų naivumu, L.Vilimas tikino, kad pardavėjai nesukčiauja.
„Jei ir būna vienetinių atvejų, kai akcijos metu nepakeičiama kaina ar panašiai, tai vyksta tikrai ne dėl to, kad būtų suklaidintas pirkėjas. Reikia suprasti, kad kalbame apie didžiulį kiekį prekių, todėl pasitaiko tiesiog žmogiškų klaidų. Esant tokioms konkurencinėms sąlygoms tarp prekybininkų Lietuvoje vartotojas yra visagalis. Bandyti tokiomis priemonėmis apgauti pirkėją ir jo netekti tikrai niekas nesiryžtų“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl dalis žmonių linkę apsipirkinėti užsienyje, užuot traukę į vietines parduotuves, L.Vilimas mano, kad taip yra ne dėl to, jog Lietuvoje prekės brangesnės nei svetur: „Jeigu palyginsime tuos pačius produktus užsienio valstybėse ir Lietuvoje, tai mūsų šalis, vertinant būtiniausių prekių krepšelį, yra viena pigiausių valstybių Europos Sąjungoje. Mus lenkia tik Lenkija dėl savo mokestinių lengvatų.“
Akių dūmimas
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė „Žinių radijui“ sakė, jog akcijomis siekiama pritraukti patiklius pirkėjus.
„Esame prieš tokio pobūdžio reklamą. Prekybininkai dėl sumažėjusios paklausos, plonėjančių pirkėjų piniginių yra priversti mažinti kainas. O žodis „akcija“ yra būdas pritraukti vartotojus. Taip prekybininkai išvalo sandėlius, atsikrato nekokybiškų prekių. Mes, vartotojų teisių gynėjai, stebime daug nesąžiningos komercinės veiklos. Dažnai nubrauktos prekės kainos niekada ir nebuvo. Problema, jog kainų sumažinimas nėra reglamentuotas įstatymais. Negalima patikrinti, ar senoji kaina buvo tokia, kokia nubraukta akcijos metu“, – sakė ji.
A.Armanavičienė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu akcijos ir išpardavimai nėra reglamentuoti įstatymais. „Įstatymai turi aiškiai reglamentuoti, kokia informacija turi būti suteikiama vartotojui. Kita vertus, vartotojai irgi turi gilintis, kokią sutartį sudaro, nes dažnai sutartys pasirašomos žiūrint tik į kainą ir negalvojant apie kitus dalykus – tinkamą kokybę, garantijas, papildomas sąlygas“, – teigė pašnekovė.
Vartotojų atstovė priminė, jog artėja šventės, kurioms jau perkame dovanas, ir ragino pagalvoti, ar visada pirkėjų pasirinkimai racionalūs. „Per Kalėdas dovanosime vieni kitiems akcijų metu pirktas dovanas, kurios bus nelabai kokybiškos, tad jos gali tapti tik artimiesiems padovanotu galvos skausmu“, – sakė A.Armanavičienė.
Fantazijos stoka
Rinkodaros specialistas Linas Šimonis „Žinių radijui“ teigė, jog akcijų virusas rodo rinkodaros specialistų darbo trūkumus.
„Geras marketingas ir reklama jokiu būdu neturėtų asocijuotis su klasta. Gera rinkodara turi padėti pirkėjui apsispręsti ir parodyti, kuo viena prekė skiriasi nuo kitos prekės. Tai, kad Lietuvoje įsigalėjo nuolaidos, parodo, kaip marketingo specialistai susimauna kurdami strategijas ir ieškodami išskirtinumo. Tokiu atveju vienintelis išskirtinumas lieka akcijos, kainos ir panašūs dalykai“, – sakė jis.
Rinkodaros specialisto nuomone, populiarūs prekių ženklai ir nusistovėjusios pirkėjų elgesio taisyklės nėra blogai.
„Žmogus visus savo sprendimus priima emocijų pagrindu. Tam tikri įvaizdžio dalykai ir prekės lemia, kas mes esame. Tie patys brendai yra labai geras dalykas. Esame įpratę pirkti tam tikrus produktus, žinome jų kokybę, taupome laiką rinkdamiesi. Jei norime pirkti naują produktą, žiūrime, ką perka didžioji dauguma ir tai palengvina mūsų pasirinkimus“, – sakė L.Šimonis.
Dirbtinis ažiotažas
Kaip „Žinių radijui“ sakė psichologas Olegas Lapinas, akcijomis stengiamasi sužadinti pirmapradžius žmonių instinktus.
„Perkant įsijungia žmonių instinktai – medžiotojo, konkurencijos, savisaugos ir kiti. Jei siekiate prekės ir jūsų kelyje atsiranda kliūtys, šie instinktai sustiprėja. Akcijos, kurios skelbia apie ribotą laiką parduodamą ribotą prekių kiekį, skatina mus kovoti. Taip, kaip mūsų protėvius labiau viliojo aukščiau už kitus kabantis kokosas. Prisiminkime sovietinius laikus. Gauti kažkokią prekę buvo didelė garbė. Grįžęs namo su deficitine preke žmogus jausdavosi nugalėtoju. Šiuo metu yra prekių perteklius, todėl bandoma kurti iliuziją, kad tai išskirtinis pasiūlymas, kad akcija greitai baigsis. Kai žmogus jaučia tiksintį laikrodį, jame įsijungia pirmapradžiai instinktai“, – sakė jis.
Pasak psichologo, daugelyje Rytų Europos valstybių, kurios perėjo prie rinkos ekonomikos, pastebima, jog staiga praturtėję žmonės pradėjo pirkti viską, ką tik įmanoma. Svarbu buvo ne daikto kokybė, o jį turėti.
Tampa liga
O.Lapino teigimu, impulsyvus pirkimas gali tapti rimta problema. „Yra žmonių, priklausomų nuo pirkimo taip pat, kaip ir nuo alkoholio ar narkotikų. Jie perka ne todėl, kad jiems reikalingi daiktai, o dėl paties pirkimo proceso. Kartais jie prekes grąžina, kartais kaupia. Pirkimo aktas labai panašus į išgėrimo ar narkotikų susileidimo aktą. Tai ritualas, kuris neša saugumo, ramybės jausmą“, – teigė pašnekovas.
Tokią priklausomybę gydyti nėra lengva. „Tai ekonomiškai naudinga priklausomybė, todėl niekas jos gydymu neužsiima. Priklausomybės susijusios su smegenų struktūromis, kurios veikia stipriau nei racionalus protas, todėl neįmanoma tiesiog įtikinti žmogaus to nedaryti. Kartais žmogus turi išgyventi dideles kančias, kad suprastų savo problemą ir imtųsi ją spręsti“, – sakė jis.
O.Lapino nuomone, šiuo metu pirkėjai viliojami tam tikromis iliuzijomis. „Daiktinė visuomenė kūrėsi, kai bridome iš skurdo. Dabar daiktų užtenka, todėl mums jau parduodami ne daiktai, o vilionės. Mes perkame ne telefoną, kurį turėsime ilgai kaip daiktą, mes perkame patobulintą telefono modelį. Perkame naujesnį kompiuterį. Vilionės ir pažadai palaiko mūsų viltį, tikėjimą, kuris gali atstoti net religinį jausmą. Taip kompensuojama dvasinė tuštuma“, – teigė psichologas.
