2011.10.06 Edita Gudavičė, ve.lt.
Kone visame pasaulyje paplitęs verslo modelis – grupinio pirkimo tinklalapiai internete, skelbiantys viliojančius pasiūlymus, kai prekę ar paslaugą galima įsigyti perpus ar net 80 proc. pigiau, užbūrė ir Lietuvos verslininkus bei vartotojus. Rinkodaros specialistai tikina, kad šitame žaidime laimi visi.
Tokių tinklalapių savininkai neslepia, kad nuolaidos gali tapti pelningu verslu, tačiau esą Lietuvos rinka yra per maža tokiam verslo modeliui, todėl išlieka tik stipriausi.
Kas nenorėtų prekių ar paslaugų įsigyti perpus ar net 80 procentų pigiau? Todėl nėra ko stebėtis, kad nuolaidas siūlančių svetainių Lietuvoje pridygo it grybų rudenį ir jos darosi vis populiaresnės.
Masinis pirkimas
Yra manančių, kad šis naujas verslo modelis prieš 5 metus gimė Kinijoje, kiti tikina, kad jis kur kas jaunesnis ir sukurtas Kanadoje. Tačiau dėl vieno sutariama – Lietuvoje ši naujovė atsirado daugiau nei prieš metus ir yra orientuota į pigiau prekes ar paslaugas norinčius įsigyti pirkėjus bei didesnius pirkėjų srautus trokštančius turėti verslininkus.
Daugeliui naršančiųjų internete už akių užkliūna įvairūs prekių ir paslaugų pasiūlymai su keliasdešimties procentų nuolaida. Paprastai nuolaida galioja tik keletą dienų, o ekrane sukasi valandos, rodančios, kiek laiko liko iki akcijos pabaigos. Tiksintis laikas ir nurodytas likęs kuponų skaičius ragina pirkti kuo greičiau.
Šitaip gali susivilioti pigiau nei įprasta pasimėgauti holistine kojų procedūra ar limfodrenažiniu masažu, išbandyti brazilišką depiliaciją, kitas galbūt susigundys už pusę kainos susitikti su pačiu Nagliu Šulija arba įsigeis kone 80 proc. pigiau įsigyti kuponą fotosesijai žinomų fotografų studijose, nors kruopščiai sudarytame būtiniausių pirkinių sąraše tokių prekių nebuvo numatyta. Pasak rinkodaros specialistų, viena grupinio pirkimo blogybė vartotojui – didelė tikimybė, kad įsigysite galbūt jums visiškai nereikalingą daiktą vien tik dėl to, kad jį parduoda pigiau.
Tuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pataria prieš įsigyjant prekes ar paslaugas elektroninėse parduotuvėse pasidomėti įmonių patikimumu, nes sulaukta vartotojų skundų, kad kai kuriais atvejais jie negali pasinaudoti įsigytais nuolaidų kuponais.
Pasisekė
“Vakarų ekspreso” žurnalistai pabandė įsigyti paslaugą pasinaudoję beta.lt nuolaidų kuponu. Prieš keletą savaičių buvo siūloma už 100 litų įsigyti neribotą mėnesio abonentą viename uostamiesčio sporto klube. Į tą pačią kainą įskaičiuotas ir kūno masės indekso nustatymas specialiu aparatu. Buvo nurodyta, kad be akcijos kupono tektų išleisti kone 200 litų.
Viskas vyko sklandžiai – į elektroninį paštą, kurį nurodėme, buvo atsiųstas kuponas, kurį tereikėjo atsispausdinti ir iki nurodytos datos su juo nueiti į sporto klubą atsiimti abonemento.
Po kelių dienų netgi gavome SMS žinutę, kurioje buvo primenama, kad kupono galiojimo laikas baigsis už savaitės, taigi vertėtų paskubėti atsiimti abonementą.
Atėjus į sporto klubą ir pateikus kuponą, viskas klojosi sklandžiai. Kainininke nurodyta mėnesinio abonemento kaina bei KMI nustatymas išties būtų atsiėjęs kone dvigubai brangiau.
Užkimba jaunos moterys
“Pagrindiniai internetu platinamų nuolaidų kuponų pirkėjai – 20-40 metų amžiaus moterys, gyvenančios Vilniuje”, – pastebi interneto svetainių grupinis.lt ir beta.lt generalinis direktorius Vilius Juraitis.
Beje, šie interneto portalai, dar visai neseniai buvę konkurentai, nusprendė susijungti ir dirbti išvien.
“Nors paprastas vartotojas kasdien suskaičiuoja per 10 tokias paslaugas siūlančių svetainių, jų Lietuvos rinkoje sukasi apie 40. Kas mėnesį jų užgimsta apie 10, tačiau panašiai tiek pat ir numiršta. Šis verslo modelis iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklus. Tačiau čia veikia ta pati sistema, kaip ir su interneto naujienų portalais – išgyvena tik stipriausi”, – pasakojo V. Juraitis.
Pasak jo, dažniausiai pirkėjai graibsto įvairių grožio paslaugų nuolaidų kuponus – populiaru šitaip pirkti masažus, sporto klubo abonentus, kitas grožio paslaugas. Taip pat žmonės mėgsta pigiau įsigyti kelionių.
Tiesa, kai kurie portalai nurodo, kad užsakytą kuponą galima gauti tik tuo atveju, jei šia preke ar paslauga susidomės reikiamas žmonių kiekis. Esą kitu atveju pinigai bus grąžinti. Tačiau tokią metodiką taiko toli gražu ne visi nuolaidų kuponų platintojai.
“Dažniausiai tokie apribojimai taikomi perkant keliones. Tarkim, reikia būtinai užpildyti autobusą…” – paaiškino V. Juraitis.
Pikas praėjo
Svetainę kiaulėtaupyklė.lt valdančios įmonės vadovas Paulius Latvėnas pasakojo, kad verslui paranku kelioms dienoms sumažinti kainas, nes šitaip jie pritraukia didžiulį pirkėjų srautą ir gauna puikią reklamą.
Pasak jo, paprastai vienas pasiūlymas portaluose transliuojamas 1-2 dienas.
“Pats pikas šitokiu būdu apsipirkti buvo pavasarį. Vasarą pirkimai sumažėjo ir kol kas neatsigavo, kaip tikėjomės. Matyt, gąsdinimai apie atsiritančią antrąją krizės bangą bei artėjantis šildymo sezonas verčia žmones kišti pinigus į kojines”, – tendencijas pastebėjo P. Latvėnas.
Jis sakė girdėjęs, kad į Lietuvą ruošiasi ateiti stambaus kapitalo šio verslo modelio žaidėjai, tačiau sakė abejojantis, ar jie bus patenkinti itin maža Lietuvos rinka.
“Laimi visi”
Linas ŠIMONIS, rinkodaros strategijos specialistas
Šis verslo modelis veikia grupinio pirkimo principu, kai susirenka grupė žmonių, kuriems visai nesvarbu, ką pirkti, svarbu tik maža kaina. Portalas, tokius žmones surinkęs į vieną krūvą, įgauna derybinę galią – gali daryti spaudimą verslininkams: jei duosite nuolaidą – šitie pirkėjai bus jūsų, jei ne – nuvesiu šią minią kitur. Galbūt realus mechanizmas Lietuvoje yra kitoks, bet principas panašus.
Perkant tokiu būduprekes baimintis nereikėtų – apgaulės čia gali būti lygiai tiek pat, kaip ir bet kurioje kitoje parduotuvėje. Vienintelis pavojus – kad galite prisipirkti prekių, kurių jums visai nereikia. Tačiau bet kokia reklama, ne tik ši, yra skatinimas išleisti pinigus. Juk mes dažniausiai perkame ne tai, ko mums iš tikrųjų reikia, o tai, ką manome privalantys turėti. Tai, kad Lietuvoje klesti geriamo vandens buteliukuose pardavimai, nepaisant to, kad Lietuvoje iš čiaupo tekantis vanduo yra kokybiškas, parodo, kokia galinga yra reklama.
Žinoma, tokią grupinio pirkimo rinkodaros strategiją renkasi tik tos įmonės, kurios nemoka kitaip parduoti prekių ir neturi tikslios strategijos. Pavyzdžiui, tokios kompanijos, kaip Apple, ar “Porsche” niekada nedalyvautų tokiuose žaidimuose. Parduoti pigiai gali kiekvienas, o brangiai – tik genijus. Taigi nuolaida yra mokestis už prastą strategiją ir trumparegišką rinkodarą, siekiant vienadienio efekto. Nepaisant to, negalima teigti, kad tokiu metodu parduodamos prekės yra blogesnės.
Ir dar vienas pastebėjimas – žmonės siekia nusipirkti prekę kuo pigiau, tačiau kur kas labiau vertina brangiai įsigytus daiktus, nes jie suteikia didesnį pasitenkinimą. Dėl to įmonėms reikia turėti gerą strategiją, kad jų brangias prekes žmonės vertintų ir norėtų jas įsigyti.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja:
Lietuvoje populiarėjant elektroninei prekybai, deja, sandoriai, sudaryti elektroninėje erdvėje, ne visada būna sėkmingi.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2011 m. birželio 10 d. išplatino pranešimą apie apgavystes internete dėl UAB “IWO”, kuri pardavinėjo nuolaidų kuponus per svetainę www.mybest.lt, taip pat UAB “MVA Market”, kuri platino ekologiškas kosmetikos prekes, maisto produktus, knygas ir kitas prekes (www.groziosodas.lt, www.knygufanai.lt, www.prekesnamams.lt, www.papuosalucentras.lt, www.sokoladosalis.lt, www.ecolive24.lt ir kt.). Dėl UAB “MVA Market” veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tarnyba ir toliau gauna skundų dėl užsakytų ir negautų prekių (pvz., iš interneto svetainių www.maistomuge.lt, www.grozioasorti.lt). Situacija panaši – vartotojai užsisako prekes, perveda pinigus į nurodytą sąskaitą, tačiau prekių negauna, pinigų susigrąžinti negali, nes įmonė neatsako į vartotojų el. laiškus ir skambučius.
Vartotojams patariama prieš įsigyjant prekes ar paslaugas elektroninėse parduotuvėse pasidomėti įmonių patikimumu, taip pat pasitikrinti, ar įmonė nėra bankrutavusi (www.bankrotodep.lt).
Apie “Groupon”
JAV grupinio pirkimo lyderiu laikomas portalas groupon.com įkurtas 2008-aisiais. Visai neseniai “Google” už ją buvo pasiruošusi pakloti 6 milijardus dolerių (per 15 mlrd. litų). Žodis “groupon” – “grupės” ir “kupono” junginys.
Pirmuoju “Groupon” pasiūlymu 2008-ųjų spalį Čikagoje gauti dvi picas už vienos kainą bare “Motel” susiviliojo tik dvidešimt žmonių. Dabar svetainėje yra užsiregistravę per 54 milijonus žmonių.
Pavyzdžiui, kai Čikagoje ekskursija laivu buvo pasiūlyta už 12 dolerių vietoj 25 dolerių, per aštuonias valandas buvo nupirkti 19 882 bilietai. Ekskursijos organizatoriai sulaukė taip trokštamų naujų klientų, o “Groupon” susišlavė 238 tūkst. dolerių (600 tūkst. litų), nes portalas visada pasiima 50 proc. pelno.
Jungtinėse Valstijose pastaraisiais metais skaičiuojama apie 200 tokias paslaugas teikiančių interneto svetainių.
