2010.12.01 Edita Gudavičė, ve.lt.
Kai kurie verslo atstovai nebepaisydami jokių etikos normų agresyviai atakuoja pačią silpniausią vartotojų kategoriją – vaikus. Tėvams jau darosi įprasta, kai vaikas iš darželio ar mokyklos parsineša įvairių dovanėlių, kurias jiems atnešė “geri dėdės ar tetos”, nes rinkodaros specialistai puikiai žino, jog būtent mažamečiai vaikai daro didžiulę įtaką apsiperkančių tėvų sprendimams.
Taip daugelis prekybininkų tiesiog užmuša suaugusiųjų budrumą – kas gali atsispirti akimirkai pamatyti iš džiaugsmo spindinčias vaiko akis, kai jis gauna dovaną. Tad tėvai retai kreipiasi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Šios institucijos atstovai pripažįsta tokių skundų gavę vos keletą ir jie dar neištirti.
„Ledų į Rimimaksimą“
Klaipėdiečiai tėvai stebisi, kaip verslininkai įžūliai naudojasi mažų vaikų patiklumu. Viena mama pasakojo, kaip ji atėjusi į darželį parsivesti savo trejų metukų sūnaus išvydo stulbinamą vaizdelį – kone dvidešimt grupės vaikų buvo susiruošę eiti į lauką ir visiems per petį buvo permesti vieno prekybos centro ilgalaikio naudojimo maišeliai.
“Vaikas pribėgo prie manęs ir džiaugsmingai išpyškino: “Teta davė maišelį ir sakė, kad mes dabar važiuosime su juo į “Rimimaksimą” pirkti ledų”. Juokingiausia tai, kad vaikas dar nesugebėjo net ištarti to prekybos centro pavadinimo, kurio maišelį laikė rankose. Suprantama, jam tik treji metukai. Tačiau kokių penkerių metų vaikas, manau, jau puikiai atsimintų tą prekybos centrą, kurį jam stengėsi įbrukti “geroji maišelius dalijanti teta”.
Žinoma, mes tą dieną važiavome pirkti ledų, beje, į tą patį prekybos centrą, kurio maišelį vaikas gavo dovanų. Reklama visgi suveikė. Manau, kad šitaip elgėsi ir daugelis kitų mamų. Juk taip nesinori matyti vaiko ašarų. Tačiau likau nepatenkinta, kad man nesant leidžiama svetimiems žmonėms daryti įtaką mano vaiko norams”, – pasakojo klaipėdietė Oksana.
Kita dviejų vaikų mama taip pat buvo pasipiktinusi, kai abi jos dukrytės iš to paties darželio parsinešė namo keistų “spalvinimo knygelių”.
“Kai atėjau pasiimti dukryčių iš darželio jos atbėgo nešinos knygutėmis. Auklėtoja skubiai paaiškino, kad buvo atvažiavę kažkokie žmonės ir vaikams paliko dovanų spalvinimo knygučių. Tik parėjusi namo pamačiau, kad tos spalvinimo knygutės ne kas kita, o reklaminiai lankstinukai, reklamuojantys vieną limonadą ir ledus. Laimei, dukrytės dar nelabai suprato tos reklamos paskirties ir joms užmigus “spalvinimo knygutės” atsidūrė šiukšlinėje”, – sakė moteris.
Trečia mama pasakojo, kaip jos antrokė dukra vieną dieną grįžo iš mokyklos ir parnešė lapelį, ant kurio esą reikia pasirašyti. Mama labai nustebo, kai pamatė, jog tas lapelis yra ne kas kita, o vienos telekomunikacijų bendrovės reklaminis lankstinukas, kuriame teigiama, kad pradinukams mobilusis telefonas kainuoja vos litą.
“Aš juk suvokiu, kad norint įsigyti telefoną už litą turėsiu pasirašyti ilgalaikę sutartį ir kas mėnesį apmokėti pokalbius. Tai, beje, nurodyta antrojoje lankstinuko pusėje. Kokia vidinė drama turi vykti vaiko širdelėje, kai tėvai atsisako tai daryti. Mano dukrytė dar ilgai visokiais metodais bandė mane paveikti, kad aš jai pirkčiau tą telefoną už litą”, – pasakojo Laura.
Svečių nepamena
Uostamiesčio ugdymo įstaigų vadovai nelinkę atvirauti apie “gerųjų dėdžių ir tetų” vizitus. Pasiteiravus atsitiktine tvarka parinktų uostamiesčio darželių ir mokyklų vadovų, ar dažnai jų įstaigose lankosi įmonių atstovai su “dovanomis”, teko išgirsti tą patį atsakymą – niekada nėra buvę tokių atvejų.
Daugelis jų prisiminė tik šį rudenį apsilankiusius banko atstovus, kurie siūlė tėvams apdrausti savo vaikus.
“Bandė į darželį nešti kvepalus, apatinį trikotažą, bet kad būtų atėjęs su reklaminiais lankstinukais vaikams – tokio atvejo nepamenu. Aš ir netoleruočiau tokių veiksmų. Manau, kad mūsų įstaigoje ne vieta tokiems dalykams”, – sakė darželio “Pagrandukas” vadovė Kristina Valinčienė.
Jai antrino dar kelių įstaigų vadovai. Tačiau nemaža dalis vadovų sakė nematantys nieko blogo, jei esą kas ir ateitų su dovanomis – leistų jas išdalinti vaikams. Esą vargu, ar vaikai gali labai paveikti tėvų sprendimus, ką reikia pirkti.
Lojalumas nuo mažų dienų
“Kaip reikėtų vaikus apsaugoti nuo besaikės reklamos – viena iš aštresnių temų šiandien. Pardavėjų darbas yra parduoti prekę, tačiau tiesioginė rinkodara negali būti nukreipta į vaikus, nes jie dar per maži, kad galėtų daryti sprendimus. Jei gatvėje ar prekybos centre vaikai neapsaugoti nuo reklamos, tai mokykloje, ar darželyje juos privalo apsaugoti tos įstaigos darbuotojai”, – įsitikinusi “Swedbank” Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Prieš keletą metų Škotijoje atliktas tyrimas įrodė didelę vaikų daromą įtaką apsiperkančių tėvų sprendimams. Dėl to vaikai yra rinkodaros specialistų labai vertinamas ir labai svarbus rinkos segmentas. Juk jie užaugę patys tampa aktyviais vartotojais, taigi lojalumas skatinamas nuo mažų dienų.
Pasak O. Bložienės, prekių ženklų vadybininkai ir rinkodaros specialistai stengiasi vaikus kuo labiau išnaudoti ir prekybos centruose sukurti tokią aplinką, kuri skatintų vaikų norą turėti tam tikrą prekę ir taip padidintų neplanuotų pirkinių skaičių tėvų pirkinių krepšelyje.
“Turbūt daugelis tėvų neseniai išgyveno kosminių rutuliukų karštligę. Prisimenate, kas darėsi prekybos centruose? Vaikai net į mokyklą neidavo, kol negaudavo norimo rutuliuko”, – juokėsi O. Bložienė.
Pasak jos, populiariausios priemonės, kuriomis siekiama sukurti vaikų norą pirkti, yra vaikams patrauklių veikėjų naudojimas reklamos kampanijose, raginimas rinkti įvairias žaislų kolekcijas bei įvairiausių vaikų klubų steigimas.
Taip pat įtaką daro tai, jog daugelis tėvų dėmesio trūkumą vaikams kompensuoja būtent pirkdami tai, ko šie pageidauja, t.y. suteikdami jiems perkamąją galią.
Informacija
Dar 1972 m. Ward ir Wackman atliktas tyrimas parodė, jog vaikams kur kas lengviau paveikti ir papildomo pirkinio išprašyti iš mamos, nei iš tėčio.
Mergaitės lengviau paveikia tėvus nei berniukai.
Didžiausią įtaką tėvams apsiperkant daro 5-8 metų vaikai.
„Absoliutaus draudimo nėra“
Eglė BAKŠTYTĖ, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja
Atkreiptinas dėmesys, jog reklamos skleidimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato absoliutaus draudimo kurti ir skleisti reklamą vaikams, tačiau nustato reikalavimus, kuriuos ši reklama turi atitikti.
Reklamos įstatymas draudžia piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu tėvais, globėjais, mokytojais ar kitais suaugusiais asmenimis; tiesiogiai kviesti vaikus daryti poveikį tėvams ar kitiems asmenims, kad šie nupirktų reklamuojamų prekių ar paslaugų, taip pat tiesiogiai skatinti vaikus pirkti prekių ar paslaugų, pasinaudojant jų nepatyrimu ir patiklumu; formuoti vaikų nuomonę, kad tam tikrų prekių ar paslaugų naudojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius.
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas draudžia įtraukti į reklamą vaikams skirtą tiesioginį raginimą pirkti arba įtikinti tėvus ar kitus suaugusius asmenis nupirkti jiems reklamuojamus produktus.
Pateiktame pavyzdyje su prekybos centro maišeliais esant tiesioginiam raginimui “Važiuok pirkti ledų į šitą prekybos centrą” būtų pažeista minėta Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostata.
Bet kokia reklama ar reklaminė akcija vaikams mūsų tarnybos yra vertinama ypač atidžiai, kadangi vaikai dėl savo amžiaus ir nepatyrimo bet kokią reklaminę informaciją vertina itin jautriai ir tiesiogiai. Visgi konkretus įstatymų, reglamentuojančių reklamą vaikams, pažeidimas konstatuojamas tik ištyrus konkrečią situaciją ir jos aplinkybes.
„Įstatymai – tik popieriuje“
Lina ŠIMONIS, Marketingo strategijos specialistas:
Žemas lygis. Tokie veiksmai prasilenkia su bet kokia etika. Deja, tokių atvejų, kai prekybininkai visais įmanomais būdais stengiasi paveikti patį pažeidžiamiausią rinkos segmentą – vaikus – Lietuvoje begalės. Deja, Lietuvoje tai niekaip nežabojama. Nors įstatymai lyg ir yra aiškiai surašyti, ir akivaizdu, kad šitaip elgtis nevalia, bet tos institucijos, kurios turėtų ginti vartotoją nedirba savo darbo. Jie sako: “Į mus niekas nesikreipia”. Žinoma, pas mus dar nėra tokios kultūros, žmonės dar nesiekia ginti savo teisių, kaip kitose šalyse. Tačiau, ar tai reiškia, kad vartotojų teisių gynėjai gali sau ramiai sėdėti ir nieko neveikti? Jie turėtų pradėti tyrimą gavę bet kokį signalą. Jie turi užtikrinti, kad įstatymai veiktų, o ne tik egzistuotų popieriuje.
Akivaizdu, kad telekomunikacijų bendrovės atstovai pateikę vaikams informaciją, kad jų tėveliai gali jiems nupirkti telefoną tik už vieną litą juos tiesiog apgavo.
Tiesiog žaidžiama tėvų jausmais. Tėvai negali matyti vaiko ašarų, bijo būti blogi savo vaikui ir pasiduoda. Tačiau tokie rinkodaros metodai yra neetiški. Kai pinigai iškeliami aukščiau visko – tai labai erzina. Taip atsitinka tada, kai įmonės neturi ilgalaikės strategijos ir pradeda ieškoti smulkių pergalių. Tuomet nieko nebėra švento.
Mano įsitikinimu, prekybininkai turėtų tarpusavyje susitarti, kad niekas iš jų nebežais tokių nešvarių žaidimų. Tačiau tai greičiau utopija. Ypač, kai nesąžiningos reklamos niekas neskuba bausti.
