2016.06.07 Viktorija Chockevičiūtė, tv3.lt
Ne paslaptis, kad „Lidl“ prekybos tinklas pasižymi ne tik mažomis kainomis, bet ir specialiais savo privačiais prekiniais ženklais. Tokią strategiją, norint pasiūlyti pigesnius produktus Lietuvos gyventojams, naudoja ir didieji prekybos tinklai. Visgi tuomet žmonės renkasi ne vien pagal kainą, o ir pagal kokybę.
Palyginus „Optimos linijos“, „Cento“ bei „Lidl“ siūlomų privačių prekės ženklų produkciją matyti, kad tikrai kai kurie produktai didžiuosiuose prekybos centruose parduodami už mažesnę kainą.
Pavyzdžiui, „Optimos linijos“ saulėgrąžų aliejus kainuoja 1,15 eur, kai tuo tarpu pigiausias aliejus kituose dviejuose prekybos centruose po 1,29 eur. Marinuoti burokėliai „Maximoje“ ir „Iki“ kainuoja po 0,43, o „Lidl“ – 0,59 eur. Taip pat “Lidl” parduotuvėje brangesni makaronai ir plikyti ryžiai.
Pastebima, kad kai kurios „Lidl“ prekės pigesnės net ir už pigiausias kitų prekybos centrų prekes. Pavyzdžiui, batonas „Lidl“ prekybos centre kainuoja 2 centais mažiau – 0,22 eur. Taip pat pigesnės šaldytos picos – 0,79 eur. O itin didelis skirtumas įžvelgiamas palyginus virtos dešros kainą. Ši „Lidl‘e“ kainuoja 0,49 eur, kai tuo tarpu aukščiausios rūšies kitame prekybos centre – 0,75 eur.
Ar skiriasi kokybė?
„Lidl“ prekybos tinklas akcentuoja, kad pas juos produktai ir pigūs, ir kokybiški. Žinoma, tikslaus tyrimo ir palyginimo tarp šių produktų sudedamųjų dalių niekas neatliko. Tačiau marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis neslepia, būna ir taip, jog prekybos tinklai siekdami sumažinti savikainą, pardavinėja prastesnės kokybės produkciją.
„Būna, kad prekybos tinklai pardavinėja visiškai bet ką. Tai ir pavyzdys su ledais ir virtos dešros, kurios mažiau nei porą eurų kainuoja. Sunku suvokti kokia mėsa ten dedama. Yra prekių, kurios kokybiniu lygiu formaliai kažkokius ES standartus atitinka, bet normaliai valgyti nereikėtų. Nenoriu konkretizuoti tiksliai kieno ir kokie produktai, nes tam reikėtų analizės“, – sako ekspertas.
L. Šimonis pabrėžia, kad visada dėmesį reikia atkreipti į sudėtį, mat kartą pačiam teko susidurti, jog perkant pigesnio prekės ženklo ledus sudėtyje vietoje pieno pamatė palmių aliejų.
Visgi nors „Lidl“ produkcijos kokybės Lietuvoje pašnekovas vertinti nelinkęs, kadangi dar nebuvo apsilankęs, teigia galintis pasakyti tik tiek, kad Vokietijoje pardavinėjamos prekės nenuvylė.
„Lidl“ labai didelis prekybininkas, tikrai Vokietijoje nėra garsėjantis kaip prastų prekių pardavėjas. Nėra skirtas vien neišrankiems turkams ar trečių šalių piliečiams, tai normalus vokiškas tinklas ir vokiečiai yra ganėtinai išrankūs kokybei. Tikėtina, kad net darydamas mažų kainų produktus ir turėdamas didelę perkamąją galią, vis dėlto, orientuojasi į geresnę nei minimaliausia kokybė“, – mano L. Šimonis.
Ekspertas pateikia versiją, kodėl „Lidl“ taip pigiai gali pardavinėti kokybiškus produktus. „Lidl“ dirba su dideliais gamintojais, perka iš jų daug produkcijos ir yra jiems svarbus pirkėjas, dėl to sugeba gauti gerą savikainą.
„Netikiu, kad Lietuvai būtų gamina atskira, dar labiau nupiginta produkcija. Tos pačios prekės, kurios gabenamos Vokietijos ar kitų užsienio šalių rinkai, patenka ir į Lietuvą. Tiesiog už labai gerą savikainą“, – sako L. Šimonis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovė spaudai Jurgita Savickaitė informuoja, kad tirdami prekių kokybę neanalizuoja jų atskirai pagal prekinius ženklus.
„Kažkokių tendencijų, kad būtent būtų kreipiamasi dėl pigiųjų prekinių ženklų produkcijos nepastebėjome. Jie taupo pakuotėms, reklamoms, gal kitokiems dalykams, bet produktai turi atitikti saugos ir kokybės reikalavimus. Kokybė tikrinama ir kontroliuojama. Ir gamintojai, ir prekybininkai atsako už tinkamą ženklinimą, kokybę. Bet kokiu atveju sudėtis turi būti nurodyta, vartotojas turi pasirinkti skaitydamas ženklinimo instrukciją“, – komentuoja J. Savickaitė.
Pigesnių prekių vaikymasis – malonumas
Ne vienas ekspertas jau teigė, kad „Lidl“ siūlomos kainos su laiku keisis. Tai galime pamatyti ir šiandien, kuomet pomidorai kainavę 0,66 eur, dabar kainuoja 0,79 eur.
L. Šimonis tikina, kad „Lidl“ nori pademonstruoti ir sudaryti mažų kainų įspūdį, tad tikrai kurį laiką prekės turėtų būti pardavinėjamos gerokai pigiau nei įprasta.
„Manau su laiku kainos truputėlį kils, kiek jos kils, sunku prognozuoti“, – sako ekspertas.
L. Šimonis prideda, kad visgi svarbiausias aspektas išliks apsipirkinėjimo malonumas, kurį teikia tiek tam tikri prekiniai ženklai, tiek akcijos.
„Puikiai suvokiu kaip marketingistas, kad kai kurios prekės verte iš tikrųjų pervertintos ir pardavinėjamos brangiau nei turėtų būti, kažkokia legenda apie brandą ar jo istoriją ir žmonės perka. Jei žmogui malonu stovėti eilėje, pirkti pigesnes prekes, vaikytis nuolaidų, viskas suprantama. Manau nemažai žmonių tai daro ne tiek dėl finansinių dalykų, tai tapo tam tikru sportu ir malonumu Lietuvoje. Kai kuriems tikrai trūksta pinigų ir jie tai ne dėl malonumo daro. Kurį laiką „Lidl“ tikrai gali teikti labai gerą kokybės ir kainos santykį. Ar geriausią, negaliu teigti“, – sako L. Šimonis.
Didiesiems prekybos tinklams belieka laukti
Pasak L. Šimonio, didiesiems prekybos centrams jokių specialių priemonių imtis nėra reikalo. Reikia laukti grįžtančių klientų ir dirbti gerai dirbti tą darą, kurį dirbo iki šiol.
„Norfa“ parduotuvių kaštus mažino, krūva savų nuosavų gamyklų ir ten tiekė prekes, reikia toliau ta linkme eiti ir tikrai nei bankrutuos, nei ką. „Maximai“ ir toliau teikti didelį pasirinkimą, o be didžiulių nuolaidų „Maximą“ sunku įsivaizduoti. Galbūt sureaguojant į naują žaidėją pabandyti įprastose kategorijose, kur jau prekės pabodusios, atsivežti ir pasiūlyti naujų. „Rimi“ nelabai aiškią strategiją turi, lyg bando daryti truputį brangesnes prekes ir aukštesnės kokybės siūlyti, bet nei jų parduotuvių, nei prekybos tinklo dydis nėra pritaikytas tam. Gana jiems sudėtinga, bet ir iki „Lidlo“ buvo sudėtinga. „Prisma“ – keistas tinklas, visada pustuštis, bet ten visada tos prekės gerokai kitokios ir pirkėjai, jei perka, tai pastebėjau, kad ganėtinai daug“, – pasakoja L. Šimonis.
Pašnekovas išskiria „Iki“ tinklo strategiją. Tai daug mažų parduotuvėlių šalia namų. Pasak jo, ši strategija yra tinkama.
„Taip pat nors atrodo, kad vienas žingsnis nesusijęs su „Lidl“, tačiau manau, kad „Iki“ pagalvojo, jog gali pademonstruoti ko „Lidl“. „Iki“ pradėjo siūlyti šviežias lietuviškas bulves. „Lidl“ šiuo metu ir taip apkrautas darbais: atidarymas, nuolat tuštėjančios prekių lentynos, daugybė pirkėjų, tad įvykdyti centralizuotą šviežių lietuviškų bulvių tiekimą – sunku. Tad šis „Iki“ žingsnis yra vienas pavyzdžių, kaip reikia elgtis“, – įsitikinęs ekspertas.
Jis taip pat pastebi, kad didžiausią įtaką „Lidl“ atėjimas turėtų padaryti turgui ir mažoms parduotuvėlėms. Kaimuose esančios parduotuvėlės gali būti ramesnės, nes rinka per maža „Lidl“ atėjimui, o turgeliuose ūkininkai gali išsiskirti rinktine vietine produkcija, tv3.lt portalui kalbėjo ekspertas.
