2013.02.22, Artūras Jančys, lrytas.lt.
Kauno centre yra judrių vietų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklios verslui, bet įmonės čia išsilaiko vos kelerius metus. Tarkime, iš vakaro baldų pirkti planavęs kaunietis ryte tose patalpose jau randa karnavalinių drabužių prekyvietę ar kirpyklą, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Vytauto prospekto atkarpa nuo Šiaulių banko iki Parodos gatvės pradžios ir Laisvės alėjos atkarpa iki į Vytauto parką vedančių laiptų yra tarsi užkeikta verslui – įmonės čia išbūna vidutiniškai dvejus trejus metus, paskui įsikuria nauji šeimininkai, siūlantys kitos rūšies gaminius.
Pirkėjai vos spėja apsiprasti su naujomis paslaugomis, o jau ant durų kabo užrašas „Išnuomojama“.
Tačiau ir šioje užkeiktoje vietoje atsiranda užkeikimą įveikti pasišovusio verslo, nesiskundžiančio nei pirkėjų srautais, nei nepatogia infrastruktūra.
Taip pat net Kauno užkaboriuose jau kelis dešimtmečius klesti paslaugos, nepakeitusios savo veiklos krypties nuo sovietmečio. Kas svarbiausia sėkmingai prekybai – vieta ar sumani rinkodara, aiškinosi „Laikinoji sostinė“.
Per mažai pėsčiųjų
Praėjusios vasaros pradžioje čeburekų mėgėjai krimto šiuos tautiniu patiekalu tapusius azijietiškus skanėstus kavinėje, vos prieš dvejus metus įsikūrusioje ilgame pastate ties Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos kampu.
Rudenį kavinė jau buvo uždaryta. Šiame į kelias sekcijas suskirstytame pastate verslo įstaigos per pastaruosius 10 metų pasikeitė neatpažįstamai.
Čia veikė buitinės technikos parduotuvė, dizaino salonas, išskirtinių baldų salonas – visas įmones sunku ir išvardyti.
Kelerius metus buvo nusistovėjusi rimtis, bet nuo praėjusios vasaros prasidėjo judesiai. Atsikėlė naujokai – maisto papildais ir kosmetika pagal Sibiro sveikuolių receptus prekiaujanti parduotuvė.
Bet neliko čeburekinės, išsikelti ketina ir karnavalinių apdarų salonas.
„Iš pažiūros vieta atrodo gera, pats centras, bet šioje Vytauto prospekto dalyje mažai pėsčiųjų.
Automobiliai lekia ir pralekia, o šaligatviu praalkusių žmonių praeina nedaug.
Be to, mažai vietos automobiliams pastatyti.
Ir apskritai, būna vietų, kurios žmonėms tiesiog nepatinka“, – svarstė „užburtoje“ vietoje prasmegusios kavinės savininkas Andrius Žvirblis.
Ateina net ir A.Sabonis
Vis dėlto užkeiktoje zonoje veikia ne tik verslininkus išgujantys bildukai, bet ir gerosios jėgos, spinduliuojančios sėkmės aurą.
Japonų greito maisto restoranėlis Laisvės alėjos atkarpoje prie Parodos kalno veikia Kaune jau šeštus metus ir nėra jokių požymių, kad užsidarytų.
Iš pažiūros toks populiarumas atrodo nesuprantamas, nes vieta tikrai ne ideali – čia beveik nėra kur ilgesniam laikui pastatyti automobilį, atsitiktinių praeivių srautas taip pat nėra didelis.
Niekuo neišsiskiriantis dėžutės formos pastatas atrodė pasmerktas, ilgai riogsojo tuščias, kai apie 2000-uosius užsidarė čia veikusi alumi ir spirgais prakvipusi užeiga.
Dabar kauniečiai čia plūste plūsta, japoniškų skanėstų nusipirkti ateina net Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis.
„Nėra čia jokios mistikos ir apskritai nėra netinkamų vietų verslui, yra tik netinkamos idėjos, – tvirtino „Sushi ekspres“ direktorius Paulius Šuksteris. – Mes radome neužimtą nišą, įkūrėme pirmąją Kaune sušinę ir tvirtai laikomės užsibrėžtos linijos, nesiblaškome. Ir klientų mums užtenka, ir vietos automobiliams pastatyti trūkumas nėra didelė kliūtis.“
Versle – kaip ir kare
Pergalę mūšyje lemia ne tiek vietovė ir karių skaičius, kiek išmani strategija. Panašios taisyklės tinka ir verslui.
Rinkodaros žinovas Linas Šimonis paaiškino vietos ir strategijos santykį siekiant verslo sėkmės: „Vieta yra svarbu, ne veltui didieji prekybos centrai veržiasi į centrą, perka ar nuomoja brangius sklypus. Gera vieta svarbi, bet ne svarbiausia ir anaiptol ne pakankama sąlyga verslui klestėti. Daug lemia ir tai, kokios paslaugos, prekės siūlomos ir kaip tai daroma.
Pavyzdžiui, „Apple“ gaminiai pritrauks masę klientų, nors parduotuvė įsikurs ir miesto užkampyje. Taip, yra verslui užburtų vietų, bet sumani strategija jas atburia.“
Praktinis pavyzdys, pagrindžiantis L.Šimonio teorines išvadas, – Kaunakiemio gatvėje beveik 50 metų veikianti šašlykinė.
Išliko nuo sovietinių laikų
Ji įsikūrusi tikrai nepavydėtinoje vietoje, pramoniniame kvartale, netoli „Ragučio“ alaus gamyklos. Čia nėra nei pėsčiųjų, nei automobilių srautų.
Tačiau, kaip pastebėjo ir rinkodaros specialistas L.Šimonis, kauniečiams šašlykai pirmiausia siejasi su šašlykine „Žaliukė“.
Šią kuklią kavinę pagrįstai galima vadinti mažu, bet ištvermingu Kauno viešojo maitinimo verslo dinozauru.
Savininkai ir šašlykų receptai iš esmės nesikeitė nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigos.
Jauni kauniečiai valgo tokio paties skonio šašlykus, kaip ir jų seneliai.
„Išsaugojome nekeistą interjero stilių. Ne iš ilgesio sovietmečiui, tiesiog šiais beprotiško skubėjimo ir kaitos laikais žmonėms reikia pastovumo. Ypač kauniečiams, kuriems būdingas tvirtybės, pastovumo jausmas“, – teigė šašlykinės savininkas Jonas Poderys.
Kerus išsklaido internetas
Gali būti, kad staigių permainų epocha nelemtojoje Vytauto prospekto „prarajos zonoje“ baigsis. Čia šiuo metu įsikūrusiam verslui atsitiktinių praeivių srautai jau nėra pagrindinis maitintojas. Kelerius metus veikia grožio salonas – moterims juk svarbu ne vieta, ne automobilių stovėjimo aikštelė, o „sava“ kirpėja.
Kirpyklos kaimynystėje – nuo 2008 metų jokių blogų burtų nepaveiktas užuolaidų salonas, į kurį ateina žinantys ko nori ir iš anksto per internetą ar pažįstamus išsiaiškinę, kur reikiamos prekės ieškoti. Beje, čia ir sovietmečiu buvo audinių parduotuvė. Internetas iš esmės keičia rinkodarą tokia linkme, kad patogios ir nepatogios paslaugų, prekybos vietos nebetenka didelės reikšmės.
Šiame daugybę besikeičiančių verslo įstaigų mačiusiame pastate įsikūrusios naujakurės, sibirietiškų maisto papildų ir kosmetikos parduotuvės, vadovė Eglė teigė viltis dedanti ne į negausius praeivius, kurie gal ir nepastebės iškabos, o į tikslinį pirkėją.
Ne viskas, kas centre, auksu žiba
Saulius Umbrasas
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas
„Jeigu parduotuvė ar paslaugas teikianti įstaiga įsikuria miesto centre, strategiškai geroje vietoje, tai dar neužtikrina sėkmės, gausios klientūros.
Kitaip tariant, gera vieta nebūtinai tikrai gera. Lemiamas veiksnys yra pėsčiųjų srauto pasiskirstymas.
Vytauto prospektą pagal palankumą verslui galima suskirstyti į dvi dalis. Jo pirmoje dalyje, nuo Geležinkelio stoties iki maždaug Ramybės parko, yra daug praeivių, todėl čia daug užeigų, parduotuvių.
Parodos gatvės ir Parodos kalno prieigose jau kitaip – čia prašvilpia virtinės automobilių, vairuotojai į šalis nebesidairo.
Net Laisvės alėjoje yra apytuštė zona, kurioje menkai išplėtotos paslaugos, nes ten nedidelė vaikščiojančių žmonių santalka – pavyzdžiui, atkarpa nuo Soboro iki sankryžos su A.Mickevičiaus gatve.
Pastatų savininkai kartais nepagrįstai padidina nuomos kainas, manydami, kad jei namas centre, verslininkai strimgalviais puls nuomotis ir brangiai mokės. O paaiškėja, kad nors vieta teoriškai gera, verslui ji nepatogi, ir patalpos greitai ištuštėja, vėl ieškoma nuomininkų.“
