2015.01.30 Airida Murauskaitė, lrytas.lt
Prieš metus prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui mūsų šalyje pasigirdo raginimų boikotuoti rusiškas prekes. Ar juos pirkėjai išgirdo?
Palyginti su 2013-aisiais, konditerijos gaminių iš cukraus ir kakavos, gaminių iš miltų pernai iš Rusijos importavome 20–30 proc. mažiau. Tai rodo Statistikos departamento duomenys.
Užtat vaisių, riešutų, arbatos ar javų įsivežėme kur kas daugiau. Vis dėlto Lietuvos prekybos tinklai pernai sumažino rusiškų prekių asortimentą.
Argumentas vienas – kaina
Įmonė „Spekuliacija“ savo parduotuvėse prekiauja beveik vien į rytus nuo Lietuvos gaminama kosmetika bei buitinės chemijos priemonėmis. Daugiausia – rusiškomis. Mat jos paklausiausios.
Tiesa, bendrovės direktorius Arūnas Varneckis pripažino, kad per pastaruosius metus rusiškų prekių pardavimas traukėsi, nors ir ne itin smarkiai.
„Yra žmonių, kurie nebenori to, kas pagaminta Rusijoje. Kad ir vienas mano pažįstamas – jis sakė griežtai nebepirksiąs rusiškų prekių ir to nebedaro“, – kalbėjo „Spekuliacijos“ direktorius.
Tačiau tarp „Spekuliacijos“ klientų tokių mažai. Mat jų prekės – vienos pigiausių rinkoje, jas dažniausiai renkasi vyresnio amžiaus žmonės.
„Šie gyventojai dėl savo finansinės padėties greičiausiai negali įsigyti brangesnės vokiškos ar prancūziškos kosmetikos“, – aiškino direktorius.
Pirko sauskelnes iš Rusijos
Prekybos tinkluose padėtis kitokia. Nuo vienų rusiškų prekių pirkėjai kone sutartinai suko nosį, o į kitas noriai tiesė rankas.
Pernai „Maxima“ lentynose buvo galima rasti 1226 skirtingų Rusijos gamintojų pavadinimų prekes – penktadaliu mažiau nei 2013 metais.
Kaip paaiškino įmonės atstovė Renata Saulytė, rusiškų prekių asortimentas buvo sumažintas atsižvelgus į susitraukusią jų paklausą – per metus ji sumažėjo beveik penktadaliu.
Mažiau pirkėjų dėmesio sulaukė iš Rusijos atvežtos žuvys ir jų produktai, konditerijos, buitinės chemijos ir popieriaus gaminiai – jų parduota net 80 proc. mažiau.
Apie trečdalį sumenko nealkoholinių gėrimų, alaus, spaudos ir knygų, namų apyvokos reikmenų pardavimas.
Užtat „Maxima“ dešimtadaliu daugiau pardavė rusiško aliejaus ir majonezo. Taip pat akivaizdžiai padidėjo ir rusiškų sauskelnių paklausa.
„Gali būti, kad dalis ukrainiečius palaikančių pirkėjų rusiškų produktų atsisako, keičia juos kitais. Tačiau dažnai lietuviai linkę rinktis maisto produktus pagal kainą“, – sakė „Maxima“ atstovė.
Ukrainą stengiasi palaikyti
Pernai paklausesnės nei anksčiau buvo kai kurios Ukrainoje pagamintos prekės. Antai ukrainietiškų saldainių ir kitokių saldumynų pardavimas „Maxima” tinkle pašoko net 44 proc.
Populiariausios ukrainietiškos prekės pagal nuperkamą kiekį 2013 ir 2014 metais išliko tos pačios: druska, kruopos, dribsniai, margarinas, majonezas, kečupas bei kosmetikos priemonės.
„Iki“ parduotuvėse Rusijoje pagamintų produktų dalis praėjusiais metais irgi šiek tiek sumažėjo, o ukrainietiškų atsirado daugiau.
Pavyzdžiui, šiame tinkle galima rasti dviejų rūšių rusiškų padažų ir ukrainietiško margarino. Pastarąjį pusmetį padažų paklausa buvo daugiau ar mažiau stabili, užtat margarino kas mėnesį parduodama kone dvigubai daugiau.
Iš Rytų – mažai prekių
Tiek rusiškų, tiek ukrainietiškų prekių pasirinkimas „Norfoje“ nėra labai gausus – pajamos iš šių šalių produktų sudaro vos 1 proc. viso tinklo apyvartos.
Alus, degtinė, majonezas, kečupas, saldainiai, arbata, košės, saulėgrąžų aliejus – tokių rusiškų produktų galima įsigyti „Norfos“ parduotuvėse. 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, jų pardavimas sumažėjo apie 5 proc.
„Galbūt šis mažėjimas išties sietinas su įvykiais Ukrainoje“, – pripažino „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.
„Rimi” tinkle rusiškų prekių paklausa pernai irgi traukėsi, tačiau jos ir taip sudarė vos procentą viso asortimento.
Vis dėlto kurios dviejose besivaidijančiose valstybėse pagamintos prekės populiariausios Lietuvoje?
Anot pardavėjų, iš rusų produkcijos labiausiai mėgstama degtinė ir ikrai, iš ukrainietiškų – padažai ir saldumynai.
Vienkartinė parama – lyg išpažintis
Linas Šimonis, rinkodaros specialistas
„Lietuviams, kaip ir kitų šalių vartotojams, svarbiausia yra jie patys.
Egzistuoja toks požiūris, kad svarbu ką nors morališkai palaikyti, nors ir išleidžiant keliais eurais daugiau. Jis itin būdingas Skandinavijos šalių gyventojams. Palaikydami ką nors ir dėl to išleisdami daugiau jie jaučiasi gerai.
O Lietuvoje populiaru ką nors palaikyti tik per akcijas ar televizijos projektus. Tuomet išleidi kelis eurus ir jautiesi esąs socialus. Tai išpažintis, vienkartinė atgaila.
Žinoma, yra įvairių žmonių. Tikrai pažįstu tokių, kurie nepirko rusiškų prekių dar iki įvykių Ukrainoje.“
