2013.11.19, Greta Menkevičiūtė, lrytas.lt.
Kauno gatvių būklė gadina nuotaiką daugybei vairuotojų ir keleivių. Užsieniečiai šiurpsta ir šaiposi. Net futbolo pažiūrėti atvykę bosniai kraipė galvas ir tikino, kad vaizdas primena subombarduotą Sarajevą. O kur dar prieš metus susprogdintas Panemunės tiltas! Kada baigsis jo statybos? Patys kauniečiai ironizuoja, kad duobėtos gatvės krauna pelną automobilių remonto dirbtuvėms, padangų pardavėjams ir sukuria naujų darbo vietų.
Pinigai nepasiekia tikslo
Dėl remontuojamo Panemunės tilto Šančiuose apmirė gyvenimas, tačiau A.Juozapavičiaus prospektas švyti. Nauja asfalto danga, šaligatviai, viešojo transporto stotelės. Tik žmonių ir automobilių srautas pastebimai mažesnis, negu tada, kai į kitą Nemuno krantą vedė tiltas. Šančių gyventojai laukia, kada baigsis statybos, kad galėtų lengviau pasiekti Panemunę, Rokus ar Vaišvydavą.
Kauno valdžia skundžiasi, kad statybos vyksta lėtai, mat Susisiekimo ministerija nesupranta, kad tiltas miestui yra labai svarbus ir neskiria pakankamai lėšų. O pinigų trūksta ne tik tiltui, bet ir daugybei gatvių, kuriose veriasi duobės.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas pabrėžia, kad Kauno kelių tvarkymui skirtos lėšos dažnai tiesiog nepasiekia numatyto tikslo, o nugula į privačių asmenų kišenes. Pašnekovas vis dar prisimena skandalingai nuskambėjusią istoriją apie Kauno Fredos rajoną.
Vilniaus valdininkai puikiai prisimena, kaip Kauno valdžios žmonės nusprendė, kad svarbiausia yra išasfaltuoti gatves naujame privačių namų kvartale, kuriame gyvena draugų draugai ir ne tik.
Nemoka elgtis su pinigais?
Tačiau Kaunas duobių miesto titulą gavo ne vien dėl to, kad pinigai nuteka į šalį.
R.Gradauskas, pabrėžia ir kitą problemą – Kaunas nemoka elgtis su pinigais. Jo teigimu, nėra padaroma tai, kas numatyta projekte, kad gatvės atlaikytų kasmet apie 5 proc. didėjantį automobilių srautą.
„Tvarkant gatves kelių tiesimo darbai atliekami nepilnai: pamažinami sluoksniai, jų storiai, neatvežamos visos reikalingos medžiagos. Tai ko galima norėti?“ – padėtį Kaune aiškina R.Gradauskas. Pašnekovo teigimu, situacija mieste išties prasta. Tačiau, jo žiniomis, Kauno miesto savivaldybė iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gauna ne ką mažiau lėšų nei kiti miestai.
Specialistas siūlo kauniečiams prisiimti didesnę atsakomybę renkantis gatvių rekonstrukcijų projektus ir rangovą, kuris vykdys darbus.
„O jeigu Kaunas nuardo tiltą neturėdamas pinigų ir po to pradeda jų ieškoti, tai šituose sprendimuose tikrai nėra ūkiškumo“, – pastebi R.Gradauskas.
Merą žeidžia ministerijos požiūris
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas sako, kad kritikai elgiasi nesąžiningai, kai pasitelkia seną Fredos istoriją kaip argumentą.
Pasak mero, Fredos miestelio gyventojai valdžios malonių sulaukė ne „prie A.Kupčinsko“. Miesto vadovas pasigenda tikrų argumentų. A.Kupčinsko teigimu, nuvertindami Kauno gyventojų poreikius Lietuvos kelių direkcijos atstovai tik mėgina pateisinti savo pačių neskaidrią veiklą.
„Pavyzdžiui, Panemunės tiltas reikalauja atskiro dėmesio, nes per jį pervažiuoja tūkstantį kartų daugiau automobilių negu žvyrkeliais, tačiau būtent jiems Kelių direkcija skiria didžiausią dėmesį ir skiria dideles lėšas. Matyt, daug gerų dėdžių ten prie žvyrkelių gyvena, kuriuos reikia pašefuoti ir paasfaltuoti“, – dėsto A.Kupčinskas.
Anot mero, didžiausią apmaudą kelia tai, kad ir Susisiekimo ministerijos, ir Kelių direkcijos atstovai akcentuoja, jog Panemunės tiltas veda į sodus.
„Toli gražu, pažiūrėkime, kiek kitais tiltais pravažiuoja mašinų ir jiems skiriamas dėmesys ir valstybės lėšos“, – aiškina A.Kupčinskas.
Baigti tilto statybas dar liko laiko
Pasisakymus, kad Panemunės tilto išvis nereikėjo sprogdinti, A.Kupčinskas laiko Kauno miesto užgauliojimu. Esą pats Kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas dalyvavimo sprogdinimo ceremonijoje, o būtent toks ardymo būdas buvo numatytas techniniame projekte. Meras prisimena, kad dar iki uždraudžiant eismą Panemunės tiltu, vietinėje spaudoje buvo juokaujama, jog autobusai ir troleibusai turėtų važinėti atidarytomis durimis, kad nelaimės atveju gyventojai spėtų iš jų iššokti.
„Avarinė tilto būklė jau buvo seniai įvardyta ir draudžiamas eismas tuo tiltu. O šioje situacijoje vėl girdime tam tikrus sapaliojimus iš Susisiekimo ministerijos ar Kelių direkcijos pusės“, – teigia A.Kupčinskas.
Paklaustas, kada žadama baigti statyti Panemunės tiltą, Kauno meras tikina, kad tai tikrai nėra amžiaus statyba: „Techniniame projekte numatyta, kad jis turi būti baigtas per 36 mėnesius su galimybe darbus pratęsti 6 mėnesius. Atvažiuokite ir pamatysite – statybos darbai vyksta, „Kauno tiltai“ juos vykdo iš nuosavų lėšų.“
Panemunės tiltas buvo pradėtas griauti lygiai prieš metus.
Pasak A.Kupčinsko, tam, kad Kauno miesto gatvės būtų idealios reikėtų maždaug milijardo litų, o gerai kelių tinklo būklei palaikyti – apie 80-90 mln. litų.
Jaučiasi nuskriausti
Meras primena, kad kauniečiai sumoka virš 200 mln. litų degalų akcizo mokesčių, o miesto gatvėms tvarkyti atgauna tik 10,5 mln. litų. Jo teigimu, absoliuti dauguma kauniečių pasisakytų už tai, kad šie pinigai keliautų į miesto gatves.
„Greičiausiai mes turime Lietuvoje veikiančių kelininkų kartelinius susitarimus, kurie suinteresuoti dėti vieną asfalto sluoksnį po kito greitkeliuose ir taip realizuoti projektus“, – svarsto miesto meras.
Jis pastebi, kad Kaunas yra viena iš tų savivaldybių, kuri savivaldos transporto infrastruktūrai skiria daugiausia nuosavų lėšų – daugiau negu 31 procentą.
A.Kupčinsko nuomone, finansavimo problemas reikia spręsti iš esmės, tačiau Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos atstovai bando suklaidinti gyventojus.
Miesto meras tvirtina, kad esama Kauno gatvių būklė yra tiesiogiai proporcinga valstybės skiriamoms lėšoms. Jį labiausiai žeidžia įstatymuose užprogramuotas neteisingumas: „Nesvarbu kiek gatvių kilometrų yra, pavyzdžiui Kaune 970 km, gaunama tik 20-oji dalis to, kas priklauso miestui. O 2014-tiems metams Kaunas kelių tvarkymui negavo nė vieno lito.“
Konservatorius A.Kupčinskas pabrėžia, kad per 20 metų tokio atvejo dar nebuvo, jo manymu, skirstant pinigus politinės pažiūros neturėtų figūruoti.
Kreipėsi į teismą
Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos neteisingai ir neproporcingai skirstomų lėšų, Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Miesto meras tiki Lietuvos teismų objektyvumu. Tačiau, kad ir kokia būtų teismo baigtis, Kauno miesto savivaldybė kitais metais numatė pati skirti nuo 5 iki 10 mln. litų gatvių tvarkymui.
Pasak mero, taip pat bus vykdomas įsipareigojimas iki trečdalio lėšų skirti Panemunės tilto statybai.
„Jeigu valstybė mano, kad tai nėra svarbus valstybei tiltas ir Kauną galima ignoruoti, o jo sąskaita spręsti kitų problemas, tada mūsų valstybės pagrindai labai stipriai kliba“, – teigia A. Kupčinskas ir lieja apmaudą, kad Algirdo Butkevičiaus vyriausybė negirdi laikinosios sostinės, kai konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vyriausybė Kauno nediskriminavo.
Duobių miesto etiketė prilipo ilgam
Duobių niekaip negalintys užlopyti Kauno valdininkai sukūrė itin prastą miesto įvaizdį. Pasak rinkodaros strategijos eksperto Lino Šimonio, dėl esamos padėties vilniečiai Kauną pradėjo vadina begaline duobe tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
Jo teigimu, vienintelis būdas atsikratyti duobėčiausio miesto etiketės – sutvarkyti gatves.
„Šioje situacijoje įvaizdžio negalima sukurti reklamomis ar viešųjų ryšių akcijomis, jis tvarkomas pavyzdžiais, realiais darbais“, – dėsto specialistas.
Tačiau vyras pabrėžia, kad net ir suremontavus Kauno gatves jau senokai prilipęs įvaizdis taip staigiai neišnyks: „Manau, kad šitas nuomonės šleifas išliks dar 10 ar daugiau metų, nes nuomonę pakeisti yra labai sunku, net ir pateikus faktus.“
Kauno gatvių remontui – 53,1 mln. litų
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis įsitikinęs, kad padėtis Kauno keliuose nėra išskirtinė palyginti su kitais didžiaisiais miestais. Jo teigimu, tik Vilniuje gatvės sutvarkytos geriau, tačiau priduria, kad dėl pirmininkavimo ES, sostinės gatvių tvarkymui šiemet buvo skirtas papildomas beveik 16 mln. litų finansavimas.
Pasak A.Pakalniškio, pagrindinės laikinosios sostinės gatvės yra suremontuotos, o darbų buvo atlikta tiek, kiek skirta lėšų.
„Be to, šiais metais Kauno švaros įmonėje įkurta budinti tarnyba, kuri stebi gatvių būklę ir esant informacijai dėl vienos ar kitos problemos, operatyviais reaguoja nuvykdami į vietą“, – dėsto vyras.
Kokias gatves reikia tvarkyti sprendžiama pagal jų būklę, kategoriją bei judrumą. Pasak pašnekovo, pirmiausia siekiama užtikrinti tinkamą būklę magistraliniuose keliuose.
Kauno gatvių tvarkymui šiemet išleista 53,1 mln. litų. Iš jų 17,6 mln. litų skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija, 3 mln. litų panaudota iš miesto savivaldybė biudžeto, 21,5 mln. litų – ES suteikta parama, už kurią suremontuotas A.Juozapavičiaus prospektas ir Parodos gatvė, o likusieji pinigai pasiskolinti.
