2014.08.17 Marius Jokūbaitis, lrytas.lt
„Kai prasidėjo neramumai Ukrainoje, pakeitėme degalų tiekėją: dabar nebesukame į „Lukoil“ degalines“, – pasakojo keletą automobilių turinčios vidutinės sostinės bendrovės vienas vadovų.
Tokių pirkėjų Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse toli gražu ne vienas.
„Lukoil“ pavadinimas neatsiejamas nuo šios kompanijos kilmės šalies – Rusijos. Todėl nieko keista, kad vos Maskva pradėjo konfliktą su Ukraina, socialiniuose tinkluose pasklido raginimų nebepirkti degalų iš šio mažmenininko.
Nerimo signalai jau sklinda ir iš pačios „Lukoil“ būstinės. Apie tai rašo “Lietuvos rytas”.
Rusiško kapitalo koncernas pardavė degalų tinklą Ukrainoje, ieško verslo pirkėjų Rytų Europoje.
Ar tas pat laukia ir degalinių Lietuvoje?
Pabūgo, kad nusisuks pirkėjai
Naftos koncernas ne juokais susirūpino savo įvaizdžiu už Rusijos sienų. „Lukoil“ vardas siejamas su rusišku kapitalu, o koncerno prezidentas Vagitas Alekperovas seniai yra pelnęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumą.
Tačiau įvykiai Rytų Ukrainoje gali atsiliepti rusiškam verslui užsienyje. Taip pat ir „Lukoil“, valdančiam degalinių tinklus Rytų Europoje.
„Reikšmingas Rusijos įvaizdžio pablogėjimas užsienio regionuose gali neigiamai atsiliepti kompanijos prekės ženklui tarp vartotojų“, – toks įspėjimas pasigirdo iš koncerno būstinės Maskvoje. Manoma, kad trumpuoju laikotarpiu dėl to gali sumažėti apyvarta.
Tai buvo paskelbta praėjus 3 dienoms po to, kai paaiškėjo, kad degalinių tinklą Austrijoje „Lukoil“ parduoda šios šalies kompanijai „AMIC Energy“. Rusijos kapitalo koncernas „Lukoil“ taip pat ketina trauktis iš Čekijos, Slovakijos, kitų Europos šalių.
„Lukoil“ prezidentas V.Alekperovas neseniai paskelbė, jog bus parduota nemaža dalis verslo Rytų Europoje, todėl koncentruos verslą Rusijoje.
Parduotų ne I.Paleičikas
Baltijos šalyse veikianti „Lukoil Baltija“ formaliai priklauso Nyderlanduose įregistruotai kompanijai „Lukoil Europe Holdings B.V.“.
Anksčiau neoficialiai skelbta, jog šią kompaniją valdo ir pagrindinis akcininkas yra verslininkas Ivanas Paleičikas, jau daug metų vadovaujantis „Lukoil“ verslui šiame regione.
Tačiau pats I.Paleičikas sakė esąs tik samdomas darbuotojas. Todėl jei būtų parduodamas degalinių tinklas Lietuvoje, tai nuspręstų akcininkai Maskvoje.
„Tokį sprendimą turėtų priimti pagrindinė kompanija, o ne aš“, – „Lietuvos rytui“ teigė I.Paleičikas. Jis pripažino, kad bendrovė yra rusiško kapitalo, nors ir įregistruota Nyderlanduose.
Nenori būti atpirkimo ožiai
I.Paleičikas nesibaimino, kad „Lukoil“ vardas Lietuvos vartotojams siejasi su Rusija, nors dėl agresyvių šios šalies veiksmų vairuotojai gali boikotuoti degalines.
„Lietuvoje esame daugiau nei 20 metų, čia dirba lietuviai, nėra nė vieno ruso. Bet vis tiek kažkas nori mus padaryti atpirkimo ožiais. Šiame dideliame žaidime mes esame niekuo dėti“, – kalbėjo I.Paleičikas, bandydamas atmesti politikos ir verslo sąsajas.
Reikia pripažinti, kad raginimų ignoruoti „Lukoil“ degalines pasigirsta kiekvieną sykį, kai tik pašlyja santykiai su Rusija. Ne kartą taip elgtis Lietuvos žmones ragino ir politikai.
„Boikotų buvo daug, bet mūsų prekybos tai nepaveikė.
Netgi atvirkščiai: žmonės atsirenka, kas yra kas. Nelabai kas reaguoja į tokius raginimus. Gal vienas kitas ir nebesipils degalų“, – svarstė verslininkas.
Traukiasi ne dėl baimės
Pasak I.Paleičiko, „Lukoil“ iš Rytų Europos bėga ne dėl rusiško įvaizdžio, o dėl susitraukusio verslo.
„Pajamos iš degalų prekybos – smulkmė, palyginti su naftos gavyba. Europoje mes uždirbame gal vos tris šimtus milijonų eurų, o iš gavybos skaičiuojami milijardai“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino I.Paleičikas.
Prekyba degalais traukiasi ne tiktai Lietuvoje, bet ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Tai rodo ir uždaromos naftos perdirbimo gamyklos.
Ar yra galimybių, kad bus parduotas ir didžiausias degalinių tinklas Lietuvoje?
„Lukoil“ – ne politinė, o komercinė organizacija. Bet jei politika trukdys verslui, tai pastarasis išeis“, – užsiminė I.Paleičikas. Anot jo, nereikia ir boikotų: jau netrukus vežėjams dyzelino reikės mažiau, nes nebus ką gabenti į Rusiją, galbūt mažiau pirks ir žemdirbiai.
Bandė patekti pas prezidentę
I.Paleičikas neslėpė įgijęs „Lukoil“ prezidento V.Alekperovo pasitikėjimą: „Jei laiko jau 20 metų, vadinasi, yra patenkintas manimi.“ Anot verslininko, lietuviai vadovai itin vertinami ir siunčiami dirbti į Latviją, Estiją, Suomiją.
„Štai ir Lenkijos degalinių tinklą valdome nuo sausio“, – gyrėsi pašnekovas.
Verslininkas teigė jaučiantis nuoskaudą dėl to, kad Konkurencijos taryba nubaudė bendrovę 12 mln. litų bauda už tai, jog ji įsigijo 16 degalinių apie tai nepranešusi.
„Tai beveik visas mūsų metų pelnas“, – sakė jis.
„Lukoil Baltija“ atstovai bandė patekti į susitikimą ir su prezidente Dalia Grybauskaite, bet ji esą nepriėmė. Ar tai gali būti susiję su tuo, kad „Lukoil“ atstovauja rusiškam kapitalui?
„Kas galėtų tai paneigti?“ – pakartojo garsią frazę vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų.
Rusijos vardas vertės jau nebeprideda
Linas Šimonis
Rinkodaros specialistas
„Prekės ženklas yra neatsiejamas nuo šalies, kurioje jis atsirado. O šalis neatsiejama nuo politikos.
Kalbant apie „Lukoil“, dalis vartotojų jau anksčiau pasirinko, kur piltis degalus. Kam nepatinka rusiškas kvapas, tas jau seniai neužsuka į tas degalines. Ar atsiras naujų boikotuotojų? Gal koks procentas, bet esminių pokyčių jau nebus.
Prekės ženklo pakeitimas nieko neduotų. O štai jei „Lukoil“ tinklą Lietuvoje įsigytų „Shell“, boikotavę vartotojai vėl sugrįžtų.
Tačiau neabejoju, kad Rusijos įvaizdis pablogės, o tai paveiks ir su šia šalimi susijusius prekių ženklus.
Pastebėjau, kad ant Lietuvoje parduodamo rusiško šokolado pakuotės kilmės šalis parašyta labai smulkiomis raidėmis. Gamintojai jaučia, kad Rusijos vardas jau neprideda vertės produktams tokiose rinkose kaip Lietuva.“
