2009.01.26 Martynas Čerkauskas, lrytas.lt.
Ar kada teko įsigyti batus su maksimalia vitrinoje nurodyta nuolaida? O pasiskolinti pinigų geriausiomis sąlygomis, kurias skelbia bankas? Viešai skelbiamos paskolų palūkanos neretai skiriasi nuo tų, kurias gauna konkretus klientas, nuėjęs į banką.
„Lietuvos rytas“ tuo įsitikino atlikęs eksperimentą. Klientu apsimetęs žurnalistas apsilankė bankuose prašydamas būsto ir vartojamosios paskolos.
Dėl paskolos sąlygų teirautasi ir banko informacijos telefonais.
Be to, tuo pat metu žurnalistas jau oficialiai kreipėsi į banko atstovus spaudai, kad šie atsakytų, kokios dabar yra paskolų sąlygos. Visais trimis atvejais atsakymai dažniausiai būdavo skirtingi.
Palūkanos – nenuspėjamos
Pavyzdžiui, SEB bankas atsakyme „Lietuvos rytui“ nurodė, kad vartojamųjų kreditų palūkanos litais prasideda nuo 17,4 proc., o eurais – nuo 7,4 proc.
Paskambinęs SEB banko klientų aptarnavimo telefonu išgirdau visai kitokius skaičius. Palūkanos litais pradedamos skaičiuoti nuo 18,4 proc., o eurais – nuo 8,4 proc.
Pagrindinėje banko būstinėje esančiame klientų aptarnavimo padalinyje paskolos pasirodė dar 1 proc. punktu didesnės.
„Paskola – ne duona, kuri guli parduotuvėje. Klientai skirstomi į tris rizikos lygmenis. Banko darbuotojas, įvertinęs riziką, pasako tikslią paskolos kainą.
Juo daugiau darbuotojas žino, tuo lengviau apskaičiuoti palūkanas“, – aiškino SEB banko komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė.
Taip pat skiriasi „Swedbank“ palūkanos. Telefonu vadybininkai nurodė 2-4 proc. punkto mažesnes palūkanas negu nuėjus į banką. Ten vartojamosios paskolos palūkanos litais pradedamos skaičiuoti nuo 14,9 proc., o eurais – nuo 13,9 proc.
Priminė nuolaidas batams
Panašiai žmonės viliojami ir skolintis būstui. Bankai oficialiai nurodo, kad prie tarpbankinių palūkanų litais VILIBOR ar eurais EURIBOR pridedama pelno marža prasideda nuo 2-2,5 proc.
Tačiau nuvykus į banką dažnokai tenka išgirsti visai kitus skaičius. Pavyzdžiui, „Danske“ bankas klientu prisistačiusiam žurnalistui pasiūlė 5-5,5 proc. maržą už būsto paskolą litais.
Rinkodaros specialistas, bendrovės „Šimonis marketing“ vadovas Linas Šimonis sako, kad pastaruoju metu bankų veiksmai labai panašūs į batų ir drabužių parduotuvėse vykstančias nuolaidų akcijas.
Prekybininkai vitrinose nurodo didžiausias nuolaidas, tačiau labiausiai sumažinamos tik kelių prekių kainos.
„Negali bankų apkaltinti, kad jie klaidina klientus. Bankai dažniausiai nurodo mažiausias palūkanas“, – aiškino L.Šimonis.
Tokiu būdu bandoma privilioti skolintis galvojančius klientus. Tuo atveju, jei banke dirba geri pardavimo specialistai, jie vėliau sugebės įtikinti žmones pasiskolinti ir brangiau.
Naujokus vertina įtariai
Eksperimento metu iš bankų bandžiau gauti būsto paskolą.
Bankų darbuotojams pristačiau planą pirkti 300 tūkst. litų kainuojantį butą septynerių metų senumo name. 30 metų norėjau pasiskolinti 240 tūkst. litų. Tariamos trijų asmenų šeimos mėnesio pajamos esą siekia 5500 litų.
Anksčiau bankininkai palankias sąlygas žadėdavo net ir naujiems klientams. Tuo tarpu dabar išgirdę, kad jų banke neturiu net sąskaitos, kai kurie vadybininkai pradėdavo dūsauti.Susidarė įspūdis, kad vertindami mano galimybę skolintis jie jautėsi atliekantys beprasmį darbą.
„Danske“ banko darbuotoja iškart leido suprasti, kad galimybės pasiskolinti neturiu.
Paskambinus telefonu ir paprašius užregistruoti į konsultaciją pas būsto paskolų vadybininką, ji ėmė abejoti, ar man verta ateiti, nes būsto paskolos naujiems klientams esą neišduodamos. Ją galėčiau gauti tik po trijų mėnesių.
Vis dėlto įsiprašius susitikti su banko darbuotoju mane aptarnavęs vadybininkas kolegės žodžius mėgino neigti.
Padeda kitiems skolininkams
„Swedbank“ vadybininkas pripažino, kad mano pajamos gana didelės, kad gaučiau paskolą, bet tikimybė sulaukti teigiamo atsakymo siekia tik 50 proc.
„Jūsų pajamos dar nieko nereiškia. Pastaruoju metu buvo atvejų, kai bankas atsakydavo neigiamai per mėnesį uždirbantiems net 20 tūkst. litų“, – teigė „Swedbank“ darbuotojas.
Šis bankas pirmenybę dabar teikia perkantiems naujus butus, kuriuos statė iš „Swedbank“ paskolas paėmusios kompanijos. Tokiems klientams taikomos palankesnės sąlygos.
„Pavyzdžiui, „Ranga IV“ pas mus yra paėmusi paskolą. Jei ji bankrutuotų, liktų daugybė butų, kuriais reikėtų rūpintis. Todėl bankui būtų geriau, jei žmonės kuo greičiau išpirktų jau pastatytus butus“, – atvirai kalbėjo „Swedbank“ atstovas.
Rekomendavo kitą banką
Savo maržą „Swedbank“ pastaruoju metu sumažino vos ne per pusę. Tačiau ji vis tiek yra viena didžiausių Lietuvoje ir siekia apie 4 proc.
„Kai kurie kiti bankai taiko mažesnes maržas, bijo atsisakyti suteikti paskolą. Esą žmogus tada gali įtarti, kad bankas turi problemų. O mums geriau apsidrausti ir neskolinti žmogui, kuris po kelių mėnesių gali tapti bedarbiu“, – pripažino „Swedbank“ darbuotojas.
Tuo tarpu gauti paskolą būstui „Snore“ gal pavyktų, bet palūkanos būtų didesnės nei kitur.
Perkant naują būstą „Snoras“, kaip ir „Swedbank“, gali paskolinti iki 70 proc. būsto vertės.
Jei butas senesnis nei penkeri metai, „Snoras“ gali paskolinti tik pusę reikiamos sumos.
„Snoro“ atstovė apskaičiavo, kad skolinantis litais palūkanos sieks apie 13 proc. Ne ką geresnė ir paskolų eurais kaina.
„Nėra ko norėti – pas mus vien indėlių eurais palūkanos siekia 8 proc. Jeigu norite skolintis pigiau, kreipkitės į banką, kuriame indėlių palūkanos mažiausios“, – patarė vadybininkė.
Pigiau – pas antstolius
Banko „DnB Nord“ vadybininkė tvirtino, kad, nepaisant finansų krizės, pastaruoju metu norinčių imti būsto paskolas padaugėjo.
„Kainos jau nukrito, todėl žmonės vėl pradėjo pirkti butus. Tai kaip investicija. Aš taip pat ruošiuosi investuoti, tačiau laukiu pavasario, kai būsto kainos dar labiau sumažės“, – atviravo banko darbuotoja.
Ji patarė, kad turint grynųjų butą apsimoka pirkti iš antstolių, kurie parduoda paskolų neišgalinčių grąžinti žmonių būstus.
„DnB Nord“ atstovė pripažino, kad dalis klientų bijo galimo lito devalvavimo, tad vis dar nori skolintis litais. Jų negąsdina kone dvigubai didesnės įmokos.
Pavyzdžiui, pasiskolinus 240 tūkst. litų sumą eurais per mėnesį bankui reikėtų mokėti apie 1400 litų, tuo tarpu skolinantis nacionaline valiuta – apie 2600 litų.
Statybininkų nepageidauja
Paskolinti 240 tūkst. litų greičiausiai būtų sutikę SEB, „Nordea“ bei „Danske“ bankai.
„Jūs turite 50 tūkstančių litų grynaisiais. Tokie klientai dabar – aukso vertės. Tikrai nematau, dėl ko turėtume jums neskolinti“, – tvirtino SEB vadybininkė.
Bankų atstovai žadėjo, kad pagerėjus padėčiai finansų rinkose būtų sumažinta ir banko marža. Taigi ateityje palūkanos galėtų sumažėti.
Stebėjausi, kodėl nė viename banke manęs nepaklausė, kur aš dirbu. Tiesa, kai kurie vadybininkai užsiminė, kad dirbančių statybų ar transporto sektoriuje klientų galimybės pasiskolinti – menkesnės.
„Mes vertiname dabartinę situaciją. Ar jūs neteksite darbo po kelių mėnesių ar metų, prognozuoti neįmanoma“, – tikino SEB darbuotoja.
Kainos vis dar krinta
„Danske“ banko vadybininkas mane apipylė istorijomis, kaip jo klientai sėkmingų derybų metu sugebėdavo sumažinti pradinę būsto kainą keliasdešimčia tūkstančių litų.
Esą vienas žmogus Pilaitėje 60 kv. m. ploto butą nusipirko už 260 tūkst. litų, nors dar prieš kelis mėnesius jis kainavo 100 tūkst. litų brangiau.
Skolinantis eurais „Danske“ banko marža siekia maždaug pustrečio procento, o litais gali būti ir dvigubai didesnė. Mano klausimas, kodėl bankas nepasitiki litu, vadybininkui sukėlė šypseną. Palūkanos esą skiriasi dėl to, kad litų paklausa yra didesnė, o bankui lengviau pasiskolinti eurų.
Apkarpė paskolų ribas
Pabendravus su banko vadybininkais susidarė įspūdis, kad bankai šiek tiek atleido neseniai suveržtus būsto paskolų varžtus.
Tačiau nuomonė apie paskolas pasikeitė, kai paprašiau 30-40 tūkst. litų vartojamosios paskolos.
Dalis bankų maksimalų paskolos dydį pastebimai sumažino, sugriežtino sąlygas.
Bent pusėje aplankytų bankų sužinojau, kad norint pasiskolinti daugiau kaip 20 tūkst. litų reikia įkeisti dalį turto, susirasti laiduotoją. Kiti dar reikalauja draustis gyvybę.
40 tūkst. litų be laiduotojo ar turto įkeitimo man sutiko paskolinti tik SEB, „Swedbank“ – 30 tūkst. Litų.
„Snore“ vadybininkė paaiškino, kad prasidėjus krizei maksimali vartojamojo kredito suma sumažinta iki 20 tūkst. Litų.
Jei eksperimentą būčiau pradėjęs „Parex“ banke, noras skolintis greičiausiai būtų tuoj pat išgaravęs.
„Mes galime paskolinti ne daugiau kaip 15 tūkst. litų. Tačiau įvertinus jūsų pajamas ši suma gali būti ir mažesnė“, – pareiškė „Parex“ banko darbuotoja. Mažiau kaip 10 tūkst. litų bankas skolina už 22 proc. Palūkanas.
Ūkio banke be turto įkeitimo arba laiduotojo galima pasiskolinti ne daugiau kaip 10 tūkst. litų. Anksčiau ši suma buvo dvigubai didesnė.
Mažėja noras skolintis
Lietuvos banko duomenimis, paskolas imančių žmonių Lietuvoje mažėja jau kelintą mėnesį iš eilės.
* Per praėjusių metų lapkritį paimta vos 69 mln. litų naujų vartojamųjų paskolų – beveik 2,5 karto mažiau nei 2007 m. tuo pat metu.
* Būstui įsigyti praėjusių metų lapkritį žmonės pasiskolino 364 mln. litų, 2007 metų lapkritį – 864 mln. litų.
* Vidutinės paskolos dydis taip pat mažėja.
* „DnB Nord“ duomenimis, vidutinė būsto paskola per metus sumažėjo nuo 207 tūkst. iki 195 tūkst. litų, vartojamoji paskola – nuo 27 tūkst. iki 11 tūkst. litų.
* SEB vidutinė būsto paskola praėjusį gruodį siekė 182 tūkst. litų, prieš metus – 219 tūkst. litų. Tuo tarpu vidutinė vartojamoji paskola sumažėjo nuo 14 iki 10 tūkst. litų.
