2018.08.17 Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, parengta pagal LRT radijo laidą „Lietuvos diena“. lrt.lt, 15min.lt, delfi.lt.
Prekybos tinklų siūlomos lojalumo kortelės iš tiesų didesnio lojalumo nesukuria, bet jos reikalingos, kad prekybininkai galėtų surinkti duomenis apie savo klientus, LRT RADIJUI sako rinkodaros strategijos ekspertas Linas Šimonis. Anot jo, paprastai šie duomenys vėliau tampa preke: „Jeigu žmogus turi duomenų, kuriais nenori dalintis, nereikia imti tų nuolaidų kortelių […]. Jeigu naudoji ką nors nemokamai, pats esi prekė – tai geležinė taisyklė.“
Kortelių klientai nori ne dėl lojalumo prekybininkui
L. Šimonis atkreipia dėmesį – lojalumo kortelės klientų nepritraukia, nes daugelis gyventojų turi beveik visų parduotuvių lojalumo korteles.
„Pradėkime nuo to, kad bent jau didiesiems prekybininkams, didiesiems tinklams lojalumo kortelės lojalumo nesukuria. […] Ar eiti į vieną prekybos tinklą, ar į kitą, lemia ne tai, kurią kortelę turi, bet tai, kur yra patogiau, kur yra įprasta. Jau nuėjęs tiesiog perbrauki tą kortelę“, – nurodo L. Šimonis.
Jo aiškinimu, daugeliui žmonių poreikis turėti lojalumo kortelę kyla ne dėl to, kad jie jaučia didesnes simpatijas konkrečiam prekybos tinklui. Neretai, tvirtina pašnekovas, specialios nuolaidos ar pasiūlymai teikiami tik kortelę turintiems klientams.
„Kortelę turėti kai kuriems žmonėms norisi, reikia, nes tik su kortele kartais gali nusipirkti stipriai nukainotų akcinių prekių. Pavyzdžiui, kokia nors 20–30 proc. nuolaida galioja tik su ta kortele. Kortelę reikalingą padaro ne lojalumas kažkuriam prekybos tinklui, o lojalumas nuolaidai, akcijai“, – tvirtina L. Šimonis.
Jo teigimu, dažniausiai didiesiems prekybininkams kortelės reikalingos ne dėl to, kad jie pritrauktų daugiau klientų, bet tam, kad jie galėtų surinkti duomenis apie klientus. Vėliau, remiantis surinktais duomenimis, pirkėjams siūlomos specialios kainos, išskirtiniai produktai ar paslaugos, nurodo L. Šimonis.
Pašnekovo aiškinimu, nors šis procesas paprastai vyksta labai lėtai, jis naudingas prekybininkui, kuris gali vėliau sudaryti sandorius ir pasiūlyti apie savo klientus surinktą informaciją: „Pavyzdžiui, prekybininkas turi duomenis 100 tūkst. žmonių, kurie nuolat (kartą per savaitę, kartą per mėnesį, kartą per metus) perka tam tikro gamintojo prekes. Prekybininkas šio gamintojo konkurentui gali sakyti – jei sumokėsi, aš visam tam 100 tūkst. žmonių prie čekio atspausdinsiu tavo reklamą, specialiai jiems tave pareklamuosiu, bet už tai turi sumokėti.“
L. Šimonis priduria – žmogaus duomenys tampa preke, o už tai žmogus gauna galimybę nusipirkti ką nors pigiau: „Tu atiduodi savo duomenis ir pats tampi preke, kuria galima manipuliuoti.“
Ekspertas pabrėžia – jeigu renkama per daug duomenų, jie gali tapti preke ne tik įvairių prekių gamintojams: „Jeigu grįšime prie duomenų apsaugos, pernelyg didelis duomenų rinkimas gali privesti iki to, kad įsilaužus į duomenų bazę arba esant nesąžiningam darbuotojui, tie duomenys gali tapti ir žvalgybos tarnybų taikiniu, už kuriuos gali būti labai brangiai sumokėta.“
L. Šimonio teigimu, nuo gegužės 25-osios įsigaliojusi asmens duomenų direktyva, yra labai galinga – nors negalime pabėgti nuo duomenų rinkimo, privalome žinoti, kaip tie duomenys saugomi, kas prie jų gali prieiti, su kuo jais dalijamasi.
Vis dėlto ekspertas pataria – jeigu nenorite atskleisti savo asmens duomenų, paprasčiausiai nesinaudokite nemokamomis paslaugomis, lojalumo programomis ar kitais nemokamais pasiūlymais: „Jeigu žmogus turi duomenų, kuriais nenori dalintis, nereikia imti tų nuolaidų kortelių, nereikia duoti savo duomenų, nereikia naudotis nemokamais dalykais (pavyzdžiui, nemokamais elektroniniais paštais). Jeigu naudoji ką nors nemokamai, pats esi prekė – tai geležinė taisyklė.“
Primena – vartotojai gali nesutikti pateikti kai kurių duomenų
Neseniai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tikrinti, ar didieji prekybos tinklai ir vaistinės tinkamai renka ir tvarko asmens duomenis. Inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas tvirtina, kad tokios iniciatyvos imtasi, nes inspekcija sulaukia nemažai klausimų, susijusių būtent su lojalumo kortelių naudojimu ir įvairių pranešimų siuntimu, kai asmenims siūlomos tam tikros prekės ar paslaugos.
„Matome, kad įsigaliojus asmens duomenų apsaugos reglamentui, žmonės tapo labiau informuoti apie savo teises. Nusprendėme, kaip sakoma, įvertinti situaciją rinkoje, kaip yra iš tiesų – ar renkama ne per daug asmens duomenų, ar visi tie duomenys reikalingi, kad būtų išduota lojalumo ar nuolaidų kortelė“, – LRT RADIJUI komentuoja R. Andrijauskas.
Jo aiškinimu, paprastai vartotojams kyla klausimų, ar tikrai anketoje būtina nurodyti telefono numerį ar kitus kontaktinius duomenis, savo gimimo datą ar asmens kodą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašoma nustatyti, ar apskritai išduodant lojalumo korteles, taikomos tinkamos sąlygos. R. Andrijauskas pataria – ne visus savo duomenis privalu pateikti.
„Iš esmės tikrai normalu būtų prašyti pateikti asmens vardą ir pavardę. Galbūt elektroninio pašto adresą, jeigu asmuo sutinka jį duoti. Lygiai taip pat būtų normalu informuoti asmenį apie tai, kam reikalinga jo gimimo data. Gal gimimo dienos proga taikomos nuolaidos. Visuomet turėtų būti atskirai informuojama, kokiu tikslu prašoma tam tikros informacijos“, – pabrėžia R. Andrijauskas.
Jis primena – vartotojai privalo sutikti, kad jiems būtų siunčiama informacija apie specialius pasiūlymus, paslaugas. Taip pat jie privalo turėti galimybę atsisakyti tokių žinučių ar elektroninių laiškų: „Tai dvi labai svarbios teisės. Tai, kad jūs nurodote savo kontaktinius duomenis (elektroninio pašto adresą ar telefono numerį), dar nereiškia, kad galima siųsti pranešimus. Turėtų būti gautas asmens sutikimas, kad būtent tam tikslui jis ir bus naudojamas. […] Kaskart turėtų būti suteikiama galimybė atšaukti tą sutikimą.“
Atlikus vaistinių ir didžiųjų prekybos tinklų patikrinimą Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija planuoja teikti rekomendacijas duomenų valdytojams, kaip derėtų elgtis ateityje. Jeigu bus nustatyta pažeidimų, juos atlikusioms bendrovėms gali būti išsiųsti specialūs nurodymai.
Apibendrinta situacija bus pristatyta ir visuomenei, kad ji galėtų žinoti, ko galėtų reikalauti iš duomenų valdytojo, kokius duomenis gyventojai turėtų pateikti arba kokių vertėtų vis dėlto neteikti.
