Lietuvos televizija. Kokią strategiją pasirinkti?

Naujas televizijų sezonas. Lyderiai kaunasi dėl pirmos vietos, supirkinėja mažesnius kanalus. Regioninės televizijos bando išsilaikyti, parsiduodamos partijoms ar vietiniams turtuoliams. Visuomeninis transliuotojas nelabai žino, kaip atsispirti didžiųjų kanalų dominavimui ir plaukia pasroviui, pernelyg nieko nekeisdamas.

Kokia turėtų būti visuomeninio transliuotojo strategija?

Visi televizijų kanalai kovoja dėl to pačio žiūrovo – greitųjų kreditų vartotojo. Visos laidos – priimtinos negudriam eiliniam žmogeliui.

Pažiūrėjus į biudžetus ir reitingus, LTV šioje kovoje beviltiškai pralaimi. Priežastis – nevykusi strategija, kuri kaktomuša bando konkuruoti su didžiaisiais.

LTV turėtų pakeisti savo strategiją. Reikia nusitaikyti į tą žiūrovą, kurį palieka kitos televizijos. Konkrečiau – intelektualesnį, labiau išsilavinusį, verslininką, aukšto lygio profesionalą.

LTV turi būti atsvara rusiškai propogandai, rusiškos kultūros brukimui. Juk mūsų valstybės strateginė kryptis yra vakarai, o ne rytai, tiesa?

Tai netgi atitiktų šviečiamąją valstybinio transliuotojo misiją – programa, skirta aukštesnio lygio žiūrovams būtų puiki lavinimo priemonė greitųjų kreditų publikai.

Taigi, strategija – aukštesnio lygio, intelektualesnis ir labiau išsilavinęs žiūrovas. Kaip praktiškai atrodytų jos įgyvendinimas?

Informacinės laidos

Panorama – Lietuvos informacinių laidų legenda. Deja, pristipusi ir praradusi savo veidą.

Kokia ji turi būti?

Visų pirma, visos žinių laidos turi turėti vieną bruožą – jokių kriminalinių naujienų! Jau vien tai Panoramą ir kitas žinių laidas išskirtų tarp kitų informacinių laidų.

Daugiau ekspertų nuomonių: avarija Fukušimoje parodo, kokia saugi yra atominė energetika – dėl radiacijos nežuvo nė vienas žmogus. Paklauskite bet kurio atominės energetikos specialisto. Specialisto, o ne Balsio ar įbaugintos bobutės. Panorama turi išsiskirti tikrų ekspertų komentarais apie įvykius.

Susitarkime: tai, kad rugsėjo pirmąją vaikai pradeda eiti į mokyklą, per kalėdas ateina kalėdų senis, o per velykas ridenami margučiai, nėra naujienos. Tai žurnalistų tinginystė ir redaktorių fantazijos neturėjimas, o ne naujienos. Naujienos yra Lietuvos ekonomikos grįžimas į prieškrizinį lygį, Google derybos su automobilių gamintojais dėl “driverless” taksi gamybos ar veiksmai, kurių ėmėsi (ar nesiėmė) valdžios atstovai, reaguodami į Rusijos savivalę muitinėse ar ataką prieš Delfi ar Hostex.

O žiniai, kad pavasarį užtvino Rusnės kelias, turi būti skiriama ne trys minutės, o dešimt sekundžių. Kaip ir daugumai kitų “naujienų”, kurios tevertos trumpo paminėjimo – kam aktualu, tas pasitikrins internete.

Pramoginės laidos. Ausinio balso konkursas

Auksinio balso konkursas – puiki mintis, pirmąjį sezoną – ir puikiai įgyvendinta. Antrąjame sezone buvo bandoma eksploatuoti tą pačią idėją, nesuprantant, kad Lietuvoje kasmet tiek talentų neužauga, vėliau bandyta gelbėtis, visą konkursą supopsinant, nuleidžiant kartelę, išsityčiojant iš pradinio sumanymo. Net puikiai dirbę vedantieji pakeisti kvaileliais. Taip aukšto lygio laida vėl tapo priimtina greitųjų kreditų vartotojams.

Kaip turėjo būti?

Po pirmojo sezono turėjo būti auksinio smuiko konkursas, vėliau – auksinio (baleto) batelio, auksinio batuto, auksinio trimito, auksinio diksilendo ir tik po kelių metų, kai išaugtų nauja talentų karta – vėl auksinio balso.

Turėtume visą eilę puikių konkursų, kurie pretenduotų netgi tapti tarptautiniais. Dabar turime vidutinybiškus atlikėjus verčiamus atlikinėti ne jų stiliaus muziką. Buduliams – patinka, profesionalai nebežiūri.

Chorų konkursai – vėlgi, pirmasis sezonas, kai dalyvavo geriausi Lietuos chorai, buvo puikus. Šiuo atveju, nieko nereikėjo keisti. Tie patys chorai gali konkurse dalyvauti kiekvienais metais, varžytis dėl geriausio Lietuvos choro vardo. Būtų gera aukšto lygio pramoginė laida.

Visuomeninis transliuotojas Lietuvą užkrėtė šokio manija. Puiku. Derėtų sugrįžti su nauju konkursu, tik šį kartą skirtu profesionalams. Lietuvos šokių čempionatas, įvilktas į TV formatą? Ansamblių čempionatas? (Taip, Klaipėdos Žuvėdra bus pirma, bet kas trečias?)

Muzikinės laidos

Duokim garo nėra nei apie liaudišką muziką, nei apie kultūrą. Jei norim visuomenę šviesti, parodykim gero lygio koncertų ar muzikinių filmų – nuo Armstrongo, The Beatles, iki Metallica, Pink Floyd, Stomp, Rihanna (jei norim prisivilioti jaunesnę auditoriją).

Vietoj lietuviško koncerto su visais mintinai žinomais atlikėjais – Montreux festivalis. Vietoj Starošaitės – Dalida.

Nemanau, kad klasikinis 1964 m. My Fair Lady būtų brangus ir neįperkamas. Tačiau iš Brodvėjaus produkcijos sugebėta tik Mamma Mia parodyti. Televizijose Brodvėjus pakeičiamas prastoko lygio rusiškais muzikiniais filmais.

O klasikinės muzikos koncertai, operos spektakliai? Neišnaudoti pasaulinės kultūros klodai.

Koncertai ir muzikiniai filmai ne tik puikiai tiktų aukštesnio lygio auditorijai, bet atliktų ir šviečiamąją misiją – užpildytų tą spragą, kuri susidarė dėl buvimo šiapus geležinės uždangos.

Filmai, serialai

Vakaruose prikurta tiek daug gero lygio filmų, kurie nepriskiriami kovinio ar kriminalinio kategorijai, kad padaryti atsvarą didžiųjų televizijoms būtų visai nesunku.

Tik nereikia rodyti nė vieno lietuviško serialo. Nė vieno rusiško serialo. Sveikintini dokumentiniai serialai apie gamtą, istoriją. Galbūt – gero lygio vakarietiški, pvz. Mentalistas ar Reklamos vilkai. Arba jau tapusius klasika, tokius, kaip rodomas britiškas Šerlokas Holmsas. Puiki atsvara rusiškąjam.

Strategija atitiktų visuomeninio transliuotojo misiją

Po tokių pakeitimų, Lietuvos televizija turėtų puikius reitingus tarp aukštesnes pajamas gaunančių žiūrovų. Greitųjų kreditų bendrovės nesireklamuotų, tačiau atsirastų visai kito lygio reklamdavių. Klausimas, ar reklamos pajamos padidėtų, ar sumažėtų.

Būtų įvykdyta šviečiamoji visuomeninio transliuotojo misija.

Bet svarbiausia – atrasta sava niša tarp visų televizijų, savas žiūrovas ir nereikėtų jaudintis, kad koks nors konkurentų chorų šokių dešimtukas paveiks reitingus.