Žiūrint į socialines reklamas, susidaro įspūdis, kad jos skirtos tik „įsisavinti lėšas“, o ne pakeisti visuomenės ar tam tikros jos dalies požiūrį ar elgseną.
Paprastai tai būna šūkių rinkinys, įvairios akcijos, lipdukai. Arba „įžymių“ žmonių pasisakymai „turiu idėją – visi būkim geresni“.
Deja, žmogaus tai neveikia. Kodėl? Todėl, kad bando kaktomuša vieną idėją jo mintyse pakeisti kita.
Deja, žmogaus smegenys informacijos, kuri prieštarauja jau ten esančiai, nepriima. Tokia – prieštaraujanti turimoms žinios ir nuostatoms informacija – tiesiog atmetama ir ji ne tik negali paveikti mūsų elgesio, ji paprasčiausiai užmirštama.
Ką daryti?
Vienintelis būdas mūsų mintyse pakeisti vieną idėją kita yra iš pradžių „išmesti“ seną ir tik po to į jos vietą bandyti įtvirtinti naują. Kitaip tariant, iš pradžių seną idėją reikia perpozicionuoti kaip nepatrauklią, ir tik po to pateikti konkuruojančiąją.
Naudojantis šia taisykle, daugelį „amžinų“ problemų galima išspręsti žymiai greičiau ir pigiau.
Sakykime, automobilių parkavimą invalidams skirtose vietose.
Tiesioginė kova – vairuotojų gėdinimas reikiamo efekto nedavė ir neduos. Nes tai prieštarauja ten parkuojančiųjų smegenyse esamai nuostatai, kad „čia nieko blogo, aš tik trumpam, invalidams dar yra vietos šalia“.
Iš pradžių reikia seną idėją „kad tai nieko blogo, netgi šaunu, ir aš tuo didžiuojuos“ padaryti nepatrauklia.
Sutikime, kad niekas taisyklių nepažeidžia
Kaip turėtų atrodyti socialinė kampanija, kuri pasiektų, kad invalidams skirtose vietose automobilius statytų tik tie, kuriems tai skirta?
Visų pirma, sutikime su tuo, kad nė vienas vairuotojas taisyklių nepažeidžia.
Lietuviai – ne vokiečiai, kelių eismo taisyklių nesilaikymas pas mus nėra taip smerkiamas, kaip Vokietijoje. Lietuvoje žinau tik vieną žmogų, kuris paskambina 112 ir praneša apie eismo taisyklių pažeidimus. Bet ir tai daro tik tada, kai tas taisykles pažeidžia patys policininkai. Paprasti vairuotojai jo nedomina.
Tad ir į nevietoje pastatytą automobilį dauguma lietuvių žiūri gana atlaidžiai, jie nemano, kad tai yra įstatymo pažeidimas.
Belieka su tuo sutikti, nekovoti su šia idėja kaktomuša, o rezultatą pasiekti kitais būdais.
Reikia fakte, kad daugelis tokiose smulkmenose neįžvelgia taisyklių pažeidimo, surasti silpną vietą ir ja pasinaudoti.
Kaip turėtų atrodyti ši socialinė reklama?
Automobilis, nepažymėtas jokiais specialiais (invalidų) ženklais, sustoja invalidams skirtoje parkavimo vietoje, iš jo išlipa akivaizdžiai sveikas vairuotojas.
Prie jo prieina „žurnalistas“.
– Sakykite, kokią fizinę negalią jūs turite?
– (Piktai dėbtelėjęs) Ką? Kokią negalią? Ką čia šneki! Jokios!
– (Atsisukdamas į kamerą ir daugiau nebekreipdamas dėmesio į kalbintą vairuotoją) Gerbiami televizijos žiūrovai, mes irgi esame įsitikinę, kad šis vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, jis šioje, žmonėms su negalia skirtoje vietoje sustojo visiškai teisėtai. Kaip jau girdėjome, fizine negalia vairuotojas nesiskundžia, …
Taip sveiki vairuotojai, parkuojantys automobilius invalidams skirtose vietose iš „gudrių ir šaunių“ taps „vairuotojais su psichine negalia“. Kitaip tariant, „psichikos invalidais“, o tai mūsų „šauniesiems“ vairuotojams labai jau nemalonu…
Tuo labiau, kad tie vairuotojai, kurie ir dabar niekada automobilių nestato į invalidams skirtas vietas, panašiai ir galvoja.
Antras etapas – naujos idėjos
Tik po to, kai nepatraukliu paverčiame automobilių parkavimą tam neskirtose vietose, galima pradėti propaguoti kultūringą automobilių parkavimą ir kitur. Galima pademonstruoti, kaip normalūs žmonės, ne „proto invalidai“ automobilius parkuoja taip, kad kitiems būtų patogiau pro juos pravažiuoti, kad tas, kuris neturi psichinės negalios, rūpinasi ir aplinkiniais, ir t.t.
Žmogus, nenorėdamas pakliūti tarp „psichikos invalidų“, daug atviriau žiūrės į pavyzdžius, kaip reikia daryti. Tik tada jo mintys bus atviros naujai idėjai „pagalvoti ir apie aplinkinius“.
Bet tam, kad nauja „pagalvoti apie kitus“ idėja ateitų į smegenis, reikia jose padaryti vietą – išmesti senąją, jau ten esančią „man gerai, o į kitus nusispjaut“ idėją.
Kaip ir keičiant maitinimo elementus – pirmiausia išimame senus, po to dedame naujus. Neišėmus senųjų, naujiems tiesiog nėra vietos – taip ir mūsų mintys – kol egzistuoja sena idėja, naujoms tiesiog nėra vietos. Pirmiausia seną reikia „išimti“ – perpozicionuoti.
Versle irgi reikia naudotis perpozicionavimu
Versle konkurentų perpozionavimas irgi labai veiksmingas.
Lietuviškos daržovės iš „brangių ir negražių“ palengva tapo „ekologiškomis ir skaniomis“, Kauno alus turi unikalią galimybę didžiąsias alaus daryklas perpozicionuoti kaip „skiesto alaus“ gamintojas, Bitė turi šansų Omnitel perpozicionuoti kaip operatorių su „perkrautu tinklu“.
Tačiau norint tai padaryti, reikia pripažinti realybę, mąstyti strategiškai ir nebijoti priimti kitokius, nei konkurentai sprendimus.
Bet versle ir socialinėse reklamose kol kas vyrauja baimė ir kreatyvų mąstymas. Deja, išskyrus išleistus pinigus, kitokios naudos tai neduoda.
Modestas Chmieliauskas says
2007.01.09 at 15:17Puikios idėjos, aš tai dar siūlyčiau privažiuoti su invalido vėžimėliu ir pasisiūlyti pavežti kaip invalidą, tas kuriam bus nepatogu dėl tokio siūlymo tikrai kitą kartą nestatys automobilio į invalido vietą, bet kuriam į viską nusispjauti tai sodinam ir vežam auklėjimo darbams į traumatologinį skyrių kur suluošinti žmonės gydosi.Gal aš ir klystu , bet versle galvoti “apie kitus” tikrai nėra populiaru , o netgi savižudiška.
Tomas Vaitulevičius says
2007.01.09 at 19:45Kažkaip iš labai jau toli bandyta užkabinti ir, kaip rimtam straipsniui, nepakankamai gilu ir kryptinga. O ir pavyzdys su parkavimu atrodo daugiau kaip – “kas ant liežuvio papuolė”, nei kaip rimtas, apgalvotas teiginys. Nors, malonu girdėti, kad ne man vienam kyla klausimas dėl protinio nekurių vairuotojų invalidumo.
Evaldas Venskutonis says
2007.01.10 at 13:06Linas taikliai panaudojo savo norimas issakyti mintis tam tikrais, jam rupimais klausimais, pateikdamas juos pavyzdziuose. Super! Man patiko ideja. O del pacio straipsnio koncepcijos nebusiu toks priekabus, kaip kai kurie, komentatoriai. Ne mokslo darbai cia rasomi ir ne kazkieno svaisciojimus, o tik savo mintis p. Linas, turedamas savo www portala, turi teise delioti.
Tomas Vaitulevičius says
2007.01.11 at 19:55Netrinkit pasisakymų! O dėl straipsnio koncepcijos – esmę ta, kad silpnai straipsnis atremtas į apgalvotus argumentus, bei faktus ir dėl to atrodo kaip šeip, lengva ranka, bandymas pritaikyti pozicionavimą kur nori, kaip nori. Dėl mokslo darbų niekas ir nesiginčija, bet šis net kursiniu darbu nekvepia, ne taip kaip pvz pries tai buves straipsnis, kuris man iš tikro patiko.
Linas Šimonis says
2007.01.11 at 20:06Apgailestauju, kad paskutini komentara teko istrinti. Cia ne Delfi ir visi komentarai, kurie zeidzia kitus komentuotojus, yra netaktiski arba nukrypsta nuo temos puslapio moderatoriausi yra pasalinami. taip atsitiko ir su paskutiniu Tomo komentaru – jame buvo izeidziamai atsiliepiama apie kita komentatoriu. Prasyciau visus susipazinti su komentaru taisyklemis – paspauskite puslapio apacioje esancia nuoroda “apie komentarus”.
Tomas Vaitulevičius says
2007.01.16 at 21:00Na, tai ir aš atsiprašysiu už netaktą. Su komentavimo taisyklėmis susipažinau. :)
Edvinas Bernotas says
2007.01.18 at 00:15Idiegti ideją apie produktą, kai vartotojas neturi jokios, atrodo paprasta, bet pakeisti esančia ir juolab – giliai isišaknyjusią ( tai tirkai būdinga moraliniams zmogaus įsitikinimams ) kita – teorija, su galiybe ishvedziojimu ir sunkiai nuspėjamu rezultatu.
Daugeliui rinkodaros “specialistų” sunkiai sekasi realizuoti tokias pozicionavimo strategijas, kurių tam tikro efekto tikmasi, kai kalba eina apie elimentarų naujos pozicijos formavimą, tad ką bekalbėti apie vartotojų ilgamečių įsitikinimų laužymą? Ir tai – privatus sektorius, kuriam dra geras kelias vystimosi keliu…
O, institucijos? Socialinė reklama – paskutinė iš Lietuvoje esančių, kuri galų gale bus daroma teisingai:)
Apie Lietuviu mentalitetą geriau net nekalbėti išvis…
Kristina Armonaite says
2007.01.19 at 18:52Sutinku su Lino pateikta formule: ‘senus/zalingus iprocius – atmesti; naujus – idiegti’. Gaila tik, kad tai ne taip lengva ir tam reikia panaudoti kur kas platesni marketingo komunikaciju ‘arsenala’ nei vien tik reklama. Kodel nepabandzius rysiu su visuomene? Internetiniu apklausu, is ju isplaukianciu straipsniu, kurie paskatintu skaitytojus diskutuoti? Kaip nebutu keista, taciau is tokiu pasisakymu taip pat galima gauti neikainojamos informacijos, kuri galetu buti panaudota kuriant nauja pozicionavimo strategija. Tada ir ‘senu iprociu’ atmetimo bei nauju ‘diegimo’ kampanijos, mano nuomone, butu kur kas efektyvesnes.
Kita vertus, jei tiek sunkumu atsiranda kuriant socialines reklamas, ka pasakytumete, jei i jus kreiptusi paramos organizacija, prasanti pagalbos padidinti potencialiu aukotoju gretas? Kokiu priemoniu imtumetes?
Jaroslav Dvorak says
2007.01.24 at 16:19O man kazkaip atrodo kad autorius nepateike atsakyma i klausima ka daryti? Nes pirmas zingsnis butu atsikratyti “marketingo invalidu” kuriu Lietuvoje per 16 nepriklausomybes metu uzaugo tiek kad kaip ir pastebejo autorius jie stengesi “isisavinti” lesas o ne daryti kampanija (campaining) t.y, keisti zmoniu elgesi i tinkama.
Socialine reklama kaip ir bet kokia reklama turi savo vartotoja. Tad akivaizdu kad tokios reklamos tikslas yra “parduoti” kad zmones nestatytu daugiau masinu invalidams skirtoje aiksteleje. Pvz. jusu bandymas paversti vairuotojus i zmones turincius psichine negalia yra juokingas ir tiek ir daugelis pasijuoks nes siandiena visuomene su savo iprociai jau senokai atrodo kaip turincia gilia “psichine negalia” ir tai nieko nezeidzia.
Kai visuomeneje atsiras daugiau pilieciu o ne vartotoju ir jie skambins tel. 112 tada ir situacija pasikeis.
Žygimantas Volodka says
2007.01.24 at 23:09p. Linai, labai gerbiu Jūsų vykdomą veiklą, pasiektus rezultatus, idomias mintis, tačiau šiuo atveju nėra ir tikriausiai neturi būti tikslinga kelti tokias globalines problemas. Galbūt pagal savo mąstą Jūsų pateiktas pavyzdys su neįgaliesiems skirtomis stovėjimo vietomis ir neprilygsta šiltnamio efekto problemai pasaulyje, tačiau paralelė aiškiai matyti ir tai tikriausiai viso pasaulio socialinė problema apie individų pagarbą ne vien vienas kitam bet ir kitiems gyviems organizmams, aplinkai, kurioje jie gyvena. Juolab puolam i filosofinį disputą, kad žmonės pagal savo prigimtį yra lygūs, tačiau akivaizdu, kad yra lygesnių už lygius (neįgalieji ir sveiki žmonės bei jų išskirtinės teisės į tam tikras privilegijas). Todėl… Pageidautume su verslu susijusių diskusijų, kurios arčiau mūsų veiklos. Ačiū. Pakomentuosiu šį straipsnį iš savo varpinės.
Visų pirma norėčiau pabrėžti šį Lino pateiktą sakinį: “Lietuviai – ne vokiečiai, kelių eismo taisyklių nesilaikymas pas mus nėra taip smerkiamas, kaip Vokietijoje.” P.Linai, tai kur pačios problemos šaknys yra – ar tai, kad mes esame ne vokiečiai, o lietuviai – ar tai, kad pas mus bausmės už kelio/oro/vandens pažeidimus yra pernelyg atlaidžios – ar tai, kad neveikia žmonių socialinės kampanijos? Atsakymas pernelyg platus, kad galėtume išspręsti problemą vien socialinės agitacijos priemonėmis. Ar žinote, kad girto vairuotojo, sulaikyto už motorinės valties/laivo/kitos vandens priemonės vairo Lietuvoje niekas nenubaus? (ret.) Tad tie, kurie mėgstate vairuoti girti ir nenorite būti nubausti, nusipirkite galingą motorinę valtį – avarijos tikimybė minimali, baudos negresia, minusas – kad žemės keliais negalite važinėti, o ir tik naudotis priemone tik šiltuoju metų laiku (sark.) Tai yra valstybės jurisdikcijoje ir įstatyminės bazės pagrindas spręsti socialines problemas, o visuomenė privalo padėti. Jei valstybė atliks savo pareigą, visuomenė ja pasitikės ir t.t. Ilga tema. Ką noriu tuom pasakyti? Visų pirma kiek tos agitacijos bebūtų ir kokia ji bebūtų, ji trumpalaikė, nes yra altruistiška. Ką reiškia žodis altruistas lietuviui tikriausiai nė nemėginsime aiškintis. Visų antra, ar Jūs manote, kad tie, kurie kuria tas socialines/prevencines kampanijas yra kreatyvai? Kreatyvų Lietuvoje nėra, o jei ir jie save tokiais laiko, tai iki to tikrojo kreatyvo labai toli. Nebent juos galime pavadinti dizaineriais. O ir tikrojo kreatyvo pasamdymui kaip kad A.Lebedevo studija, kurios specialistų kūriami darbai “kabina” pasąmonę neužtektų skiriamų lėšų. P. Linai, kokia kreatyvų studija sukūrė prevencinę kampaniją “Stop karui keliuose”? Gal kokia Vilniaus Salomėjos Neries gimnazija ir jos mokiniai kaip dažnai tai būna? Štai ir visas kreatyvų darbas… Visų trečia, socialinė agitacija turėtų “nupirkti” mintimis 3.5 mlj. Lietuvos gyventojų. Hmm… Atrodo paprasta, tačiau mąstas didelis. Nebūkit naivūs, mielieji. Mintimis lietuvis nenupirks tos agitacijos, jis ją tik perskaitys ir tai jei mokės skaityti. Visų kevirta, prisiminkime prevencinę kampaniją “Stop karui keliuose”. Tikriausiai pamatę lipduką ant priešais važiuojančios mašinos pagalvosite, kad matėte reklaminę agitaciją su žymiais žmonėmis per televiziją ir tiek, o vairuosite toliau kaip esate įpratęs, nes žmogus jei sėda už vairo jis daugiau ar mažiau psichologiškai yra pasitikintis savo vairavimo įgūdžiais ir jokios agitacijos neprivers atsisakyti savo vairavimo stiliaus. Grįžtant prie lipduko, mintis apie karą keliuose milisekundės tarpe užgoš skambutis telefonu, ar skubėjimas pas klientą į susitikimą, ar šalia įvykusi avariją, kurią pamatę pagalvosite:”Na va, tikras karas keliuose. Padariusiam vairuotojui tikrai reiktų pagalvoti apie atsargesnį vairavimą, na o aš vairuoju puikiai.” ir toliau spausite akseleratoriaus pedalą, nes vėluojate į darbą ar kur kitur. Visų penkta, nesiimkime poziciuonuoti už kitus. Turiu omenyje ne tik teisėsaugą, tačiau ir tuos pačius prekybos centrus, kurie nesiima poziciuonuoti savo teikiamos paslaugos, orientuotos net ir tą siaurą neįgaliųjų ratą. Ar ne būtų šaunu, kad prekybos centruose esančių aikštelių stebėjimo kameros taipogi stebėtų ir neįgaliųjų stovėjimo vietas, prie kurių stovėtų užrašas “Neįgaliųjų stovėjimo vietos yra stebimos kamerų. Vairuotojams, ne vietoje pastačiusiems savo transporto priemones, bus iškviesta policija” ar kažkas tokio panašaus. Juk neįgalusis yra toks pat klientas, ir jo pinigai atkeliaujantys į tuos pačius prekybos centrus yra “sveiki”, todėl klientai pagal savo negalią ar sveikumą negali būtų diferencijuojami. p.s. p. Linai, jei jau paminėjote, pabrėžiu, neįgaliųjų temą, tai jie nėra, taip vadinami, invalidai. Valstybės institucijos jau sugebėjo perpozicionuoti žodį “invalidas” į “neįgalus žmogus”, todėl kitą kart neklyskite. Sėkmės socialinuose pozicionavimuose.
Aivaras Vyšniauskas says
2007.01.31 at 23:17Kletas atsakymų bei prieštaravimų Žygimantui. “Lietuviai – ne vokiečiai, kelių eismo taisyklių nesilaikymas pas mus nėra taip smerkiamas, kaip Vokietijoje.” Problemos šaknys šiuo atveju slypi būtent tame, kad mes esame ne vokiečiai, o lietuviai, su savo mentalitetu, vairavimo ir įvairiomis kitų sričių kultūromis (tame tarpe ir alkoholinių gėrimų vartojimo). Būtent mentaliteatas bei kultūra manyčiau yra KET nesilaikymo priežastis – baudos už KET pažeidimus pas mus tikrai nėra mažos. Kiek esu girdėjęs, Lietuvoje jos vienos didžiausių. Žinoma paėmus ne faktinį baudos dydį, bet baudų ir atlyginimo dydžio santykį. Nedirbu nei susisiekimo ministerijoje, nei kelių policijoje, tad jei klystu, kas nors galite pataisyti. Jei jau apie baudas, tai norėčiau atsakyti į tavo retorinį klausimą užduotą Linui dėl neblaivaus motorinės valties/laivo /kitos vandens priemonės laivavedžio („vairuotojo“ kaip tu rašai) vedančio vandens transporto priemonę. Esi neteisus, kad jų niekas nebaudžia – numatyta bauda už laivo (laivas šiuo atveju suprantamas plačiąja prasme) vedimą nuo 500 iki 1000 Lt. Turbūt neteko girdėti apie vidaus laivybos inspekciją, kurios tiklsas – užtikrinti saugią laivybą. Ji nustato pažeidėjus, pažeidusius laivybos taisykles (analogas kelių eismo taisyklėms), taip pat vedant laivą neblaiviam. Gal kiek ir nuklydau nuo temos, bet štai tau atsakymas į tavo retorinį klausimą. Nenorėčiau sutikti su tavo teiginiu, kad Lietuvoje nėra kreatyvų (tiesą sakant su šituo pavadinimu susiduriu pirmą kartą, bet kaip supratau kreatyvas turėtų būti tiesiog labai geras marketingo/reklamos specialistas). Jei teisingai suvokiau kas yra kreatyvas, manau tavo teiginys klaidingas. Berods prieš porą metų LNK savireklamos skyriaus darbuotojai sukūrė puikią reklamą, jei gerai pamenu, apie tai koks filmas turėtų būti, kad būtų idealus. Rezultatas – gautas „Promax“ savireklamos ir marketingo apdovanojimų sidabras. Teko skaityti, kad pasaulinius “Promax” apdovanojimus savireklamos ir marketingo specialistai prilygina kino kūrėjų “Oskarams”. Maža to, keletas metų atgal LNK kažkurio sezono televizijos kampanija pripažinta geriausia. Šioje vietoje nori nenori kyla klausimas – ar tai ne kreatyvų nuopelnas? Nesvarbu, kur jie dirba – ar reklamos agentūroje kuria reklamas bei reklamines kampanijas, kurios yra parduodamos kaip produktas užsakovams, ar įmonės marketingo skyriuje kuria reklamą, kuri neparduodama, bet iškart pateikiama “vartojimui”. Faktas – jie kuria ir tai daro nepriekaištingai gerai. Tai tik pora pavyzdžių. Galėtume rasti begalę kitų gerų pavyzdžių, neigiančių tavo poziciją, kad kreatyvų Lietuvoje nėra.
Socialinės agitacijos auditorija 3,5 mln. pernelyg didelė? Tokiu atveju kaip tavo nuomone vyksta socialinės agitacijos Lenkijoje, kur yra 20 mln. gyventojų? O gal ten jos nevyksta? Tinkamai parinktos agitacijos informavimo priemonės tokios kaip spauda, radijas, televizija įgalina pasiekti 99 proc. auditorijos (žinoma, tai mano nuomonė). Be to ta agitacija daugiau skirta ne 3,5 mln. gyventojų, bet 1 mln. vairavimo teisę turinčių piliečių (ir galbūt šimtų ar keletui tūkstančių tos teisės neturinčiųjų, bet vistiek sėdančių prie vairo). O jei jau asmuo turi vairavimo pažymėjimą, nenoriu tikėti, kad nemokės skaityti. Nenoriu tikėti, kad lietuviai tokie neraštingi kaip bandai pateikti. Tokiu atveju išvis Lietuvoje nebūtų jokios reklamos, nes niekas nemoka skaityti, ir apskritai niekas nieko nesuvokia ir nesupranta. Negi tokia nevykusi musu tauta? Nepriimtinas tavo teiginys, kad mintimis lietuvis nenupirks agitacijos ir jokios agitacijos neprivers atsisakyti savo vairavimo stiliaus. Manau socialinės agitacijos, kaip ir reklaminės kampanijos esmė ir yra sukurti tam tikrą poziciją vartotojo sąmonėje. Perfrazuojant aukščiau tavo pateiktą teiginį, galime daryti išvadą, kad apskritai reklamos nereikalingos – tai bereikalingas pinigų švaistymas. Jei žmogus žino ko jam reikia, ko tikisi iš norimos tam tikros prekės, tai jokia reklama neprivers jo pirkti kitos firmos panašaus gaminio? Tik kažkodėl “Pepsi” tam tikru būdu pavyksta iš lėto mažinti atsilikimą nuo lyderės “Coca cola”? Ar tai pavyko padaryti be tinkamų reklamos kampanijų? Manau ne. Reklamos tikslas – padėti vartotojo sąmonėje sukurti reklamuojamo gaminio (ar pačio gamintojo) tam tikrą poziciją vartotojo sąmonėje. Jei ta pozicija taps stipresnė nei senojo gaminio, reklaminė kamapnija vykusi. Šiuo klausimu visai pritariu Linui. Átikinkime vairuotojus, kad neatsargus/nemandagus vairavimo stilius nėra priimtinas, tuomet imkime įtvirtinti naują idėją, naują poziciją, kad atsargus/mandagus vairavimo stilius yra tiesiog “cool”. Pabaigai noriu pasakyti, kad vairavimo kultūra formavosi daugelį metų. Jos nepavyks pakeisti per mėnesį, ar metus. Būtinas perpozicionavimas efektyvių socialinių reklamų pagalba. Ir galbūt po keleto metų socialinė reklama pakeis bent 20 porc. auditorijos, kuriai ji skirta, pozciją. Ir tai būtų didelis laimėjimas.
Jaroslav Dvorak says
2007.02.02 at 16:20p. Aivarui, Tai kiek pinigu pagal Jusu bus ismesta kad tik galbut po keleta metu 20 proc. pakeistu savo elgesi? Reklama kainuoja pinigus, ir uzsakovui svarbu gauti nauda o ne sou kuri ziures, klausys, skaitys zmogus ir paskui darys atvirkciai? Deja kreativams kaip suprantu atvirksciai, gauti Oskara??
Žygimantas Volodka says
2007.02.05 at 02:22Pasistengsiu paaiškinti savo išsakytą poziciją ir išreikštas mintis. Dažnai mano pasisakymai čia būna spontaniški, nenuoseklūs ir tarp eilučių, todėl pasistengsiu sukonkretinti viską kas buvo anksčiau išsakyta. Dėl vairavimų įpročių.
Norėčiau paklausti, Aivarai, kokia prasme yra vartojamas žodis “mentalitetas” – ar tai intelektas (kas yra dinamiška, individualu bei individo logikos galimybės) ar galvosena ir mastysena (kas yra kiekvienai tautai priskiriama kaip bendras bruožas ir yra santykinai bendrinė psichologinė minčių seka, sąlygota tos geografinės vietos istorijos bei įvykių)? Vairavimo problemos šaknys slypi tame, kad mes esame lietuviai, o ne vokiečiai? Hmm… Taip išeina, kad Vokietijoje vairuojama geriau, nei Lietuvoje vien dėl to, kad skiriasi tautos (tavo pasisakymai kvepia fašistinėmis mintimis humor.)? O kodėl negali būti atvirkščiai? Kuom mes blogesni? Ir kodėl gi lietuvių nusižengimai užsienyje būna ne tokie šiurkštūs kaip kad Lietuvoje. Baudos santykiniu matu tarp atlyginimo ir baudos dydžio Lietuvoje yra bene didžiausios? Esu išvažinėjęs beveik visą Europą ir dirbęs logistikos srityje. Savo pateiktomis mintimis “ką esi girdėjęs” manęs neįtikinsi. Apie Promax.
Ne, man neteko girdėti apie tokią “Promax”. Tačiau pasidomėjau apie tai – cit. “Each occasion reflects the cultural identity of its location, showcasing the latest technology and developments that will impact on our work, and demonstrating the thinking that will guide us into the future.” Idomu ar šnekame apie tą patį, nes produkto/paslaugos promotion’as ir socialinė reklama yra du skirtingi, tačiau ir tuo pačiu šiek tiek panašūs savo galutinio rezulto atžvilgiu. LNK laimėjo apdovanojimą, pabrėžiu, dėl padaryto progreso žiniasklaidos srityje tam tikrame regione. Beje, LNK priklauso “MG Baltic” koncernui, kurio įmonių konsoliduota metinė apyvarta siekia 990 mln. lt per metus. Investicijų į kocerno įmonių promotion’ą toje srityje, kurioje jos dirba yra pakankamai didelės. Socialinės kampanijos į tokius rėmus nė iš tolo negali lygintis. Beje, kas yra savireklama/promotion’as, ir kas yra socialinė agitacija savo prigimtimi? Jei jau pradėjome apie promotion’ą kaip manai ar yra tokia galimybė, kad “MG Baltic”/”LNK” konsultavosi su užsienio brand’o promotion’ų kompanijomis bei pasiryžo investuoti nemažus pinigus į save, kas, be abejonės, privalo atsipirkti per tam tikrą laiko tarpą? Kaip atsiperka socialinės kampanijos, kas į jas pasiryžtų investuoti pinigus? Dar daugiau, kaip manai kas kūrė, kaip pvz. SBA baldų brand’ą? Kiek įmonei kainavo vien logotipo sukūrimas? Atsakymą palieku atvirą, tačiau užtikrinu, kad tikrai NE lietuviai. Štai ir kreatyvai Lietuvoje… Dėl socialinių kampanijų tikslinės auditorijos.
Visų pirma, esu įsitikinęs, kad sutiksi su teiginiu: bet kokia reklaminė/prevencinė/agitacinė kampanija yra nieko verta jei ji, pabrėžiu, neveikia to, į ką ji buvo orientuota. Todėl 99 proc. pasiekiamumas mano nuomonės nekeičia. Èia panašiai kaip kad geriau turėsiu vieną gerą draugą, nei dešimt pažystamų. Visų antra, tavo pagrindinė klaida pataisant mano 3,5 mln. skaičių yra tai, kad tu nustatai tikslinės auditorijos ribą. Ar socialinės kampanijos nėra švietėjiško pobūdžio? Ar tai neliečia mūsų jaunosios kartos, kurie anksčiau ar vėliau taps vairuotojai? Ar tik tie, anot tavęs, 1mln. turinčių teisę vairuoti turi būti pozicijuojami, kad geras vairuotojas yra tas, kuris praleidžia pėsčiuosius, ypač vaikus, neviršyja greičio ir neužima neįgaliųjų stovėjimo vietų.
Visų trečia, dėl nemokėjimo skaityti pamiršau pridėti “sark.” žodžio, juk laikrasčius skaitai? Dėl socialinių reklamų būtinybės.
Norėčiau pabrėžti, kad čia veikimo principas yra toks: Áprotis/NuomonėPilietis Socialinė kampanija Valstybė ir jos institucijos
(rato principo) Jei šioje grandyje yra bent vienas “slaboje zvino” jokia kampanija neveiks ir pokyčių nebus. Akivaizdus pavyzdys, “vokelių” situacija. Lino pateiktame straipsnyje matau tik: Áprotis/NuomonėPilietis
Žygimantas Volodka says
2007.02.05 at 02:27Pratęsimas:
(nėra grįžtamojo ryšio) p.s. malonu, kad prieštaraujate, tik džiugu būtų matyti daugiau nuomonių prieštaravimų. Būtų dar šauniau išgirsti ir Lino pasisakymus, o gal tai tik “Didysis Brolis jus stebi”? Aivarai, jei yra noro ir intereso galime padiskutuoti apie tai ir prie arbatos puodelio, nes kiek matau mes esame pažystami. Būtų šaunu suburti bent kelių žmonių ratą, kurie domisi šia sritimi ir padiskutuoti kaip literatų būrelyje.
Laura Kundrotaitė says
2007.02.06 at 14:37manau, kad paskutine sio straipsnio fraze – “Bet versle ir socialinėse reklamose kol kas vyrauja baimė ir kreatyvų mąstymas. Deja, išskyrus išleistus pinigus, kitokios naudos tai neduoda.” atsako i iskelta klausima, kodel neveikia socialines reklamos. Kaip, deja, ir didele dalis komerciniu reklamu…:///
Žygimantas Volodka says
2007.02.07 at 16:57Beje, man labai užkliuvo terminas/žodis “kreatyvas”, kurį pamaniau neteisingai vartojant primuosiuose mano skaitytuose Lino parašytuose straipsniuose. Lino straipsniuose, ne išimtis ir pastarasis, buvo naudojamas žodis “kreatyvas”, kuris kažkodėl turi neigiamą atspalvį visuose straipsniuose. Mano nuomone, kreatyvas yra kur kas pranašesnis nei reklamą kuriantis specialistas ar dizaineris, nes pastarieji specialistai yra tik savo konkrečios ir siauros srities asai. Tuo tarpu, kreatyvas yra žmogus, arba žmonių grupė (dažnai maža ir labai kvalifikuota), kurie užsiima projekto valdymu nuo kliento poreikių identifikavimo iki galutinio išdirbto ir įgyvendinto rezultato analizės, t.y. nuo A-Z.
Kreatyvas tai tas žmogus arba jų grupė, kuris: 1. Bendrauja su užsakovu, nes užsakovas yra tas laidininkas, kuris yra tos srities specialistas ir pateikia visą esminę ir papildomą informaciją.
2. Išsaiškina tos srities produkto/paslaugos vartotojų poreikius, rinkos ypatybes pagal pateiktą, surastą informaciją bei savo objektyvią bei subjektyvią patirtį/nuomonę.
3. Iškelia tikslus ir sugeneruoja visą projekto eigą, numatomus pašalinius saugiklius ir pan.
4. Sugeneravus idėją ir visą projekto eigą, kreatyvas imasi idėjos įgyvendinimo prieš pateikiant ją užsakovo įvertinimui (čia dažnai priklausomai nuo užsakymo apimčių dirba vienas arba visa kreatyvų komanda, tie patys, kurie bendrauja su klientu, iškelia tikslus ir poreikius, generuoja idėją, tuo tarpu techninę pusę atlieka dizaineris, tačiau jo, kaip dizainerio nuomonės įsikišimo negali būti).
5. Prototipinis ar kaip čia pavadinus bandomasis variantas/-ai yra pateikiami neutraliai auditorijai bei pačiam klientui. Iš gautų nuomonių ir galimų statistinių duomenų aiškinamasi ar iškelti sukurta ir pateikta idėja atitinka iškeltus projekto tikslus.
6. Vyksta pataisymai, korekcijos ir panašiai, kurias atlieka pats kreatyvas/-ai.
7. Galutinis variantas “išleidžiamas į pasaulį” ir stebimas jo pasisekimas ir palaikymas (promotion’as), atliekama analizė dėl grįžtamojo ryšio ir pan.
8. Keičiantis užsakovo poreikiams bei atsiradus priverstiniams pokyčiams išlaikoma nuosekli viso projekto linija. Kiek man žinoma tai ir yra kreatyvas, kuris pasižymi įvairiapuse patirtimi tiek vadyboje, tiek marketinge, tiek mene, tiek istorijoje, tiek psichologijoje, tiek kainodaroje/rinkodaroje, jų patirtis būna įvairialypė ir labai turtinga, todėl užtikrintai gali imtis projekto grandžių valdymo ir įgyvendinimo nuo A-Z. Todėl nesuprantu, kodėl kreatyvas, pagal Lino nuomonę, yra naudojamas su neigiamu atspalviu.
Linas Šimonis says
2007.02.07 at 19:03Žygimantai Kreatyvais save išdidžiai vadina reklamų kūrėjai. Tačiau dauguma jų nori ne daugiau parduoti reklamuojamo produkto, o kurti “pramoginę vertę” (cituoju vieną iš kreatyvų) turinčias reklamas. Būtent dėl dėmesio sukoncentravimo į pramogą, o ne į pardavimus ir brand išskirtinumą, ir atsiranda neigiamas atspalvis. Man nepatinka, kai kreatyvai už akcininkų pinigus tenkina savo ego, o visuomenei baigia įteigti mintį, kad taip ir turi būti.
Sintija Norkuvienė says
2007.05.30 at 23:33ar verslas, generuojantis produktyvias idėjas, koncentruojasi tik į komercinę sėkmę, laikydamasisi principo “tikslas bet kokiomis priemonėmis”. ar ydingą nesąmoningų vairuotojų elgesį prilygindamas psichinių ligonių elgsenai taikote sau bent minimalius etikos standartus? vartojama “invalido” sąvoka nekorektiška, neteiktina į sociumą orientuotai reklamai ir ją transliuojančiam korektišką elgseną propaguojančiam subjektui. ji gilina atskirtį, o ne aktyvuoja visuomenės sąmonę pozityvia kryptimi. kita vertus, pats palyginimas nelogiškas. psichinę negalią turį asmenys ir yra dalis tos socialinės grupės, kuriai kelių eismo taisyklės numato specialų statusą. toks asmuo ir yra tikrasis paženklintų vietų vartotojas (aišku ne kaip vairuotojas, o, pvz., kaip keleivis). taigi nelieka negatyvios konotacijos, elgsenos neatitikimo aspekto, kurį jūs neva išrandate. trečia, toks idėjos perpozicionavimas homofobiškas. būti psichinę negalią turinčiu asmeniu tolygu nebūti niekuo? ar čia ir yra vinis?
Ieva Merkeviciene says
2007.06.18 at 19:18Skaitydama komentarus ėmiau nerimauti, kad kalbant apie stebuklingąjį pozicionavimą visiškai užmirštama etika. Ačiū Sintijai.