2015.04.30 Vytenis Radžiūnas, lrt.lt
Užsakantieji maisto produktus internetu negali pasirinkti prekės su kaip įmanoma ilgesniu galiojimo laiku, savarankiškai išsirinkti iš nefasuotų vaisių tuos, kurie atrodo geresnės būklės ar paprašyti „labiau apskrudusio“ kepinio kulinarijos skyriuje. Tuo metu maistą į namus pristatančių įmonių atstovai tikina, kad darbuotojai dvi savaites mokosi, kaip atskirti geriausios kokybės pomidorą, svogūną ar bananą.
Skaitytojas Andrius rašo: „Apsipirkimas prekybos centruose suėda marias laiko. Draugai patarė išbandyti internetinės parduotuvės paslaugas ir užsisakyti prekes į namus internetu. Nuo šiol bent kartą per savaitę tą ir darau – tai tikrai leidžia sutaupyti laiko ir, užuot leidus laisvalaikį eilėse ir ridenus prekių vežimėlį, užsiimti prasmingesniais dalykais. Vis dėlto esama ir tam tikrų abejonių.
Pavyzdžiui, kai parduotuvėje renkiesi kivius, gali juos pačiupinėti, įsitikinti, kad nebus kietas, kaip akmuo, arba kiek „aplamdytas“. Kai renkiesi pusgaminius ar kokią vištą kulinarijoje, taip pat turi galimybę pats išsirinkti tą, kuri tau labiau simpatiška, apskrudusi ir pan. Užsakydamas internetu, tokios galimybės neturi, ir būna, kad tarp kivių gauni ir vieną kitą suakmenėjusį ar kiek pažeistą. Žinoma, gali prekes grąžinti, bet nejau pradėsi sukti sau galvą dėl tokių detalių, kai tikslas – laiko ir pastangų sutaupymas?“ – teiraujasi Andrius.
Dar vienas abejonių keliantis dalykas esą prekės galiojimo laiko pasirinkimas – rinkdamasis parduotuvėje tos pačios rūšies grietinę, tarp indelių gali rasti ir tokių, kurių galiojimas baigsis po kelių dienų ar savaitės, ir tokių, kur galios dar dvi savaites. „Paprastai renkiesi tą, kuri galios ilgiau. Užsisakydamas internetu, tokio pasirinkimo, kaip suprantu, nebeturi“, – svarsto Andrius.
Ar gali kontroliuoti, ką perka?
Rinkodaros ir pozicionavimo konsultantas Linas Šimonis sutinka, kad apsipirkdami internetu žmonės praranda galimybę kontroliuoti tai, ką perka: „Jei verslas žiūri į ilgalaikę perspektyvą ar yra garsesnės bendrovės padalinys, didelės rizikos nėra. Tokie verslai išsilaiko iš pakartotinių pirkimų, todėl pirkėjų apgavysčių būti negali.“
Pasak L. Šimonio, tokia prekyba užsiimančioms įmonėms labai svarbu parodyti kuo aiškesnes nuotraukas, kaip atrodys produktas. „Pavyzdžiui, jei yra kokie nors nesupakuoti produktai, reikia pateikti kuo tikslesnes nuotraukas, kaip tas produktas atrodo. Tai būna ypač svarbu, kai parduodamos sezoninės prekės, kurių partijos dažnai skiriasi viena nuo kitos. Tuomet reikia ne tik nuotraukų, bet ir tikslių aprašymų“, – portalui LRT.lt kalbėjo rinkodaros ir pozicionavimo konsultantas.
Tuo metu karštųjų patiekalų įsigijimas internetu iš maisto prekių parduotuvių esą panašus į, pavyzdžiui, picos užsisakymą. „Yra toks priežodis: reikia rinktis ne mėsą, o mėsininką. Jei turi gerą mėsininką, bėdos su mėsos pasirinkimu nebus, jis žino tavo pomėgius ir, gavęs tai, ką tu mėgsti, pats paskambins ir pasakys, ką gali pasiūlyti. Svarbiausia – bendrauti abiem pusėms, nes dažnai pirkėjas, gavęs jam nepatinkantį daiktą, nusivilia ir neleidžia pardavėjui pasitaisyti, mano, kad visada bus blogai“, – aiškina L. Šimonis.
Norėjo įdėti aisbergo salotą, įdėjo Pekino kopūstą
Savo ruožtu „Fresh Market“ generalinis direktorius Saulius Urbonas mato tik pliusus, užsisakant prekes internetu. Pasak jo, žmonės, eidami į parduotuvę, išsirenka pačius geriausius vaisius, o blogiausi esą lieka. Tuo metu internetinėje prekyboje, pasak S. Urbonas, blogesnės kokybės produktai neparduodami: „Suprantame, kad žmogus norės paties geriausio. Parduotuvėje asmuo turi teisę paimti pastovėjusį bananą, būna visko, o užsakant internetu tokio nuvežti negalime. Mūsų tikslas – kad žmogus dar kartą užsisakytų tokiu būdu, atliekame pirkėjo vaidmenį – imame prekes kaip sau į namus.“
Pasak UAB „Barbora“ vadovo Tomo Kibildžio, prieš pradėdami klientams rinkti vaisius ar daržoves, darbuotojai dvi savaites mokosi, kaip atskirti geriausios kokybės pomidorą, svogūną ar bananą. „Jei parduotuvėje esantys produktai neatitinka aukštų mūsų kokybės standartų, darbuotojai iš sandėlio atsineša kitas dėžes ir iš jų atrenka pačius geriausius produktus“, – tikina T. Kibildis.
Tuo metu S. Urbonas pasakoja, kad būna ir kuriozinių situacijų, tiesa, retų. „Būna, kad darbuotojas neatskiria aisbergo salotų nuo Pekino kopūsto, bet tai pavieniai atvejai, o mes per valandą laiko pakeičiame tokį produktą. Jei gavo užsakymą ir pamatė klaidą, mūsų mašina iškart išvažiuoja pakeisti, kad pirkėjai liktų patenkinti“, – portalui LRT.lt kalbėjo pašnekovas.
Verslininkai tvirtina, kad klientai gali būti ramūs ir dėl maisto prekių galiojimo – esą yra nurodoma nevežti pirkėjams prekių, kurių galiojimas yra mažesnis nei trijų parų ar labai mažo galiojimo produktų – mažiau nei dviejų parų. Kaip teigia T. Kibildis, prie kiekvienos trumpo galiojimo prekės elektroninėje parduotuvėje yra nurodoma, kiek dienų minimaliai galios atvežta užsakyta prekė.
Tuo metu kepsnius, kaip teigia T. Kibildis, jiems esą gamina partneriai: „Kepsnio apskrudimo lygio reguliuoti negalime, tačiau visi kepsniai yra ruošiami pagal griežtas, iš anksto nustatytas tvarkas, siekiant užtikrinti aukščiausią gaminio kokybę ir skonio savybes.“
Teigiama, kad elektroninėse parduotuvėse pirkėjo krepšeliai yra panašūs į tuos, kurios yra tradicinėse parduotuvėse: duona, pieno produktai, kiaušiniai, vaisiai ir daržovės, mėsa bei mėsos gaminiai, bakalėjos prekės. „Gal kiek dažniau perkama prekių vaikams, tačiau tai suprantama, kadangi viena tikslinių pirkėjų grupių, kuriai ši paslauga itin aktuali, yra šeimos, auginančios mažus vaikus“, – LRT.lt kalbėjo T. Kibildis.
Pirkimas internetu sparčiai populiarėja Didžiojoje Britanijoje ir JAV.
