Gira – nacionalinis gėrimas?

Gavau skaitytojo laišką:

Mane sužavėjo Belgija, kuri turi tūkstantį alaus daryklų ir
dauguma klesti, vilioja turistus, nors šalimais yra tokia didelė
Vokietija, laikoma alaus kraštu.

Ir dar mane užkniso, kad parduotuvės pilnos rusiškos giros
(sovietiniais laikais tamsią girą matydavau tik Rusijoje). Ir visa
praktiškai vienoda.

Idėja paprasta. Kiekvienas baras galėtų siūlyti savo unikalią girą
ir tuo girtis. Pasigaminti juk nesunku. Ir pridėtų pliusą prie baro
išskirtinumo, prie visų reklamų papildomai galėtų girtis, kad mūsų gira iš spanguolių, sulos ar pan. – pati skaniausia.

Jei toks triukas suveiktų ir Lietuvoje atsirastų 1000 giros rūšių,
lengva būtų turistams pasakyti “važiuokit čia, paragaukit tikros
Lietuviškos giros (būtent giros o ne kvaso). Sakyčiau nemažas
išskirtinumas Lietuvai.

Ar tai gera mintis?

Taip. Kodėl?

1. Nėra kitos valstybės, garsėjančios savo giromis.

2. Tai gali pritraukti daugiau turistų. Ypač – kulinarinių turistų.

Turistai neužplūstų Lietuvos, bet teigiamą rezultatą turėtume. Psichologai pastebėjo įdomų efektą – jei esi unikalus, tai net srityse, nesusijusiose su unikalumu, esi vertinamas geriau. Tai vienas iš mūsų smegenų veikimo ypatumų.

Dažnai įmonių marketingistai, kaip ir Lietuvos “įvaizdžio” (koks kvailas žodis, turėtų būti – išskirtinumo) formavimo valdininkai žodį “marketingas” supranta kaip pinigų išleidimą reklamai.

Netiesa! Marketingas prasideda nuo produkto kūrimo, nuo jo išskirtinumo, nuo strategijos suradimo. O Lietuvos strategijos nėra ir kol kas nepanašu, kad kam nors rūpi ją sukurti.

Kokia nauda restoranams?

Sunkiau restoranams. Įtariu, giros gamybai iškils begalė kliūčių – juk tikroje giroje yra šiek tiek alkoholio. Kaina – panaši į alaus. Nelabai patrauklu.

Bet restoranai, kurie orientuojasi ne į skrandžio užkimšimą, o į vartojimo kultūrą, girą, kaip dar vieną aukšto lygio produktą, gaminti galėtų. Pirmasis bus tituluojamas giros karalium, kiti susiras savo unikalias receptūras.

Jei už Lietuvos “įvaizdį” (negaliu šio netinkamo žodžio rašyti be kabučių) atsakingos institucijos stengtųsi, jos turėtų skatinti giros kultūrą Lietuvoje. Vietos jai yra. Reikia kryptingo darbo su restoranų savininkais, visuomene, turistais.

Taigi, idėja įdomi ir sveikintina. Jei taip įvyktų – būtų gerai visiems. Ar bus įdomu šią idėją vystyti Lietuvos “įvaizdžio” kūrėjams – pamatysim. Kol kas mes galim būti tie, kurie pamatę restorane gaminamą tikrą girą, jos užsisakome.