2014.03.18 Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Delfi.lt
Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho šeimai priklausanti „Krekenavos agrofirma“ lietuviams siūlo dešreles, pagamintas pagal 1979 m. GOST standartą.
Lietuvos parduotuvių lentynose siūlomos dešrelės „Ruskij miasnoj standart“, kurių didžiąją dalį pakuotės sudaro kirilica rašytas tekstas.
Mažesnėmis raidėmis lietuviškai nurodoma, kad siūlomas produktas yra virtos pieniškos dešrelės, pagamintos pagal Lietuvos standartą LST 1979. Dar nurodoma, kad kuriant receptūrą remtasi 1979 m. GOST standartu.
Bendrovės direktorius Linas Grikšas problemos dėl rusų kalbos ant pakuotės nemato.
„Šis produktas gali būti visose rinkose, tuo pačiu ir Lietuvos. Nieko baisaus, kad rusiškai užrašyta, yra ir lietuviškai, turbūt ir angliškai, o gal net ir latviškai, jei bus Latvijos rinkoje“, – DELFI sakė jis.
„Yra didelės rusakalbių diasporos kai kuriose šalyse, jiems tai asocijuojasi su GOST standartu. Tiesiog skonis ir kokybė yra adaptuota šiai vartotojų grupei“, – pridūrė jis.
Pasiteiravus, ar buvo atlikti tyrimai, kiek žmonių dar prisimena GOST standartus. L. Grikšas sakė: „Pažiūrėkite, kiek laiko gaminamos „Tarybinės dešrelės“. Jos irgi su kažkuo asocijuojasi“.
Kas kursto nostalgiją sovietmečiui?
Rinkodaros specialistas Linas Šimonis pripažįsta, kad įvairūs sovietinę nostalgiją keliantys maisto produktų pavadinimai yra ir prastos rinkodaros pasekmė.
„Beveik visa Lietuvos maisto pramonė su labai mažomis išimtimis yra klaikios marketingo strategijos būsenos: vadovai visiškai tuo nesirūpina, jie yra gamybininkai, mano, kad reikia gaminti ir visi turi nupirkti. Kai visi kažkodėl nenuperka, jie vietoj to, kad susirūpintų strategija, ieško „gudrių“ metodų ir visos tarybinės, GOST ir kiti kaip ir dieduko, bobutės, sodžiaus pavadinimai jiems atrodo, kad tai yra gerai ir žmonės pirks. Žmonės perka, nes alternatyvos realiai nėra, nes visi kiti pavadinimai lygiai tokie patys prasti“, – DELFI komentavo jis.
„Aš pats esu įsitikinęs, kad GOST buvo labai prastas standartas ir šiandien lietuviškas standartai yra keliomis galvomis aukštesni nei sovietiniai“, – pridūrė L. Šimonis.
Jo nuomone, įmonių vadovai sovietinę nostalgiją bando kelti dėl dviejų priežasčių: noro tiesiog uždirbti ir dėl Rusijos specialiųjų tarnybų įtakos.
„Aš asmeniškai esu įsitikinęs, ypač „Krekenavos agrofirmos“ atveju, kad neapsieita be vienokios ar kitokios rusų inspiracijos, kad taip reikia daryti. Galbūt kartais net patys vadovai, darydami nostalginius produktus net nesuvokia, kad jiems buvo pakištos idėjos. Esu įsitikinęs, kad su nostalgija sovietmečiui susijusių produktų fonas egzistuoja ne be Rusijos specialiųjų tarnybų pastangų“, – savo nuomonę dėstė L. Šimonis.
DELFI jau rašė, kad V. Uspaskichas savo valdytas koncerno „Vikonda“ bei jo grupei priklausančios bendrovės „Krekenavos pašarai“ akcijas perleido dukrai Laurai Blažytei.
Šiai grupei priklauso ir minėtas Kėdainių konservų fabrikas bei dar 19 įmonių, tarp jų: Krekenavos agrofirma, „Vikeda“, „Krekenava“, „Krekenavos pašarai“, Kėdainių konservų fabrikas.
DELFI primena, kad V. Uspaskicho šeimai priklausiusi įmonė „Krekenavos agrofirma“ 2006-aisiais buvo patekusi į skandalą, nes buvusi šios įmonės darbuotoja Dalia Budrevičienė teisme apkaltino, jog darbo užmokestis šioje įmonėje buvo mokamas „vokelyje“ ir prisiteisė kompensaciją dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
