2010.12.01 Inga Kontrimavičiūtė, Sekundė.lt, delfi.lt
Panevėžio verslininkai, nors ir sunkiai, atveria pinigines kalėdiniams įmonių vakarėliams. Tokio darbdavių dosnumo rinkodaros ekspertai girti neskuba ir abejoja, ar linksmybės sužadins pavaldinių norą dirbti.
Renginių organizatoriai atsigauna
Sunkmečiu įmones apleidusi Kalėdų dvasia sugrįžta. Pernai šventinį laikotarpį užsakymų nesulaukę renginių organizatoriai šįmet trina rankas: nors ir sunkiai, bet Panevėžio verslininkai pamažu atveria pinigines pramogoms.
„Praėjusiais metais Kalėdas buvo pavogusi krizė. 2010-ųjų pabaiga kiek linksmesnė, nors pinigai puotų sąskaita dar taupomi, bet į įmones bent jau grįžta graži tradicija pasikviesti bent pusvalandžiui Kalėdų Senelį ir pasveikinti darbuotojus nors simbolinėmis dovanėlėmis“, – pažymi renginių organizavimo paslaugas teikiančios firmos „Šventės akordai“ vadovė Kristina Juknevičienė.
Kalėdas panevėžiečiai pradėjo švęsti dar nesulaukę žiemos. Pirmieji įmonių kalėdiniai vakarėliai nugriaudėjo jau praėjusį šeštadienį. Neįprastai anksti senuosius metus palydėję darbdaviai tokį pasirinkimą motyvavo prasidedančiu adventu, kai linksmintis nebeleidžia tradicijos.
Pasak K.Juknevičienės, metų sandūros šventės sugrįžta be didelio triukšmo. Bendrovės puotas užsako 30–50 žmonių, nori, kad išlaidos būtų kuo mažesnės.
„Apie tokius užsakymus, kokius turėjome prieš porą trejetą metų, dabar tik pasvajojame. Kalėdinių kelionių su trenksmingom puotom ir vienos šalia kitos neišsitenkančiomis scenos žvaigždėmis įmonės nebepageidauja. Dabar vakarui užsako dažniausiai vieną muzikantą ir neištaigingas vaišes“, – teigė K.Juknevičienė.
Anot jos, kalėdiniais vakarėliais pamaloninti kolektyvą pasiryžusios įmonės vienam asmeniui skiria nuo 70 iki 120 litų. Į šią sumą įskaičiuojami valgiai ir gėrimai, vakaro programa ir simbolinės dovanėlės.
Kalėdų Senelį vežasi iš Panevėžio
Net ir patys taupiausieji stengiasi surasti papildomą litą svarbiausiam žiemos švenčių simboliui – Kalėdų Seneliui. Švietimo įstaigoms pasikviesti jį Panevėžyje atsieina maždaug 70 litų, į namus – apie 100 litų, įmonei – apie 300 litų.
K.Juknevičienė tikina, kad tokios kainos net ir sunkmečiu nesikandžioja – sostinėje Kalėdų Senelis be 250 litų nė kojos nekelia iš namų.
„Vilniuje esančios įmonės linkusios netgi atsivežti Kalėdų Senelį iš Panevėžio ir jį parvežti. Įskaičiavus kelionės išlaidas panevėžietis vis tiek pigiau atsieina nei vilnietis“, – teigė renginių organizatorė.
Užsidirbti iš žiemos švenčių maratono viliasi pirmą kartą į kalėdinius vakarėlius besisiūlantis „Panevėžio garso“ orkestras. Nors pasiūlymus šventiniame vakare ne tik groti įvairių stilių muziką, bet ir Kalėdų Senelį atsivežti orkestras išsiuntinėjo daugeliui Panevėžio įmonių, kol kas užsakymo sulaukė tik iš vienos.
Gera šventė – pigi
„Panevėžio garso“ direktorė Zita Bareikienė svarsto, kad menko susidomėjimo priežastis – per šiuos metus neką papilnėjusios įmonių kišenės. Už valandos trukmės kalėdinę programą orkestras prašo 2500 litų. Sunkmečiu net, rodos, gerai besilaikančioms įmonėms tokia suma atrodo per didelė už linksmybes.
„Ekonominę krizę pajuto visi verslininkai. Netgi didžiosios miesto įmonės, susidomėjusios mūsų pasiūlymu, derasi dėl kainos. Kai kurioms pasirodė per brangu ir atsisakė“, – teigė direktorė.
Jos tikinimu, įmonės nelinkusios nerti į linksmybių sūkurį, kaip prieš keletą metų. Dauguma šventėms ieško pigesnės vietos, vietoj profesionalių atlikėjų tenkinasi už 200–300 litų baruose grojančių muzikantų paslaugomis.
„Verslas linksmybėms renkasi ne kokybę, o pinigus. Įmonėms gera šventė – pigi“, – susidariusį naują požiūrį į pramogas aiškina Z.Bareikienė.
Orkestro vadovė viliasi, kad šiemet kiek lengviau atsidususiems organizatoriams kitąmet turėtų užtekti ne tik duonos, bet ir sviesto. Z.Bareikienė neabejoja, kad nuo kitų metų verslo liudijimus atpiginus daugiau nei triskart, kris ir renginių organizatorių paslaugų kainos, taigi daugės užsakymų.
Užsakė muilo operą
Panevėžyje veikiančios įmonės, nors pripažįsta krizės nebejaučiančios, tačiau drąsiai išlaidauti linksmybėms dar nesiryžta.
Bendrovės „Lėvuo“ darbuotojams kalėdinio vakarėlio veikiausiai nebus.
„Finansinis kritimas sustojo, bet neturime uždirbę pelno, tai neturime iš ko ir švęsti“, – teigė įmonės rinkodaros direktorius R.Vencevičius.
Krakmolo gamintojos „Amilina“ direktorius Mindaugas Gedvilas teigė, kad darbuotojams nerengti šventinio vakarėlio nė mintis nebuvo kilusi. Anot jo, įmonė tradicijų nelaužė net sunkiais laikais: kartais vaišės būdavo prabangesnės, kartais – kuklesnės. Pasak M.Gedvilo, didžiąją dalį šventės išlaidų numatoma padengti iš įmonės lėšų, darbuotojams beliks prisidėti simboliškai.
„Nemanau, kad tokie vakarėliai didelės naudos atneša įmonei. Tai tiesiog nuo seno likusi smagi tradicija visiems susirinkti į būrį, padėkoti kolektyvui už darbą“, – mano M.Gedvilas.
„Panevėžio keliai“ kalėdiniam vakarui numatę išleisti apie 30 tūkst. litų. Į šventę planuojama sukviesti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Rusijos antrinių įmonių vadovus su sutuoktiniais, veteranus. Eilinius įmonės darbuotojus numatyta pamaloninti prekybos centrų dovanų čekiais.
Bendrovės atstovės spaudai Rasos Čiapienės teigimu, sunkmečiu įmonė atsisakė kitų didesnių susibūrimų, kad galėtų išlaikyti Kalėdų šventės aukštą lygį.
„Tai vienintelis atvejis, kai įmonė investuoja ne į maistą ar gėrimus, o į programą. Vakaro pradžioje pasiūloma žmonėms truputis nebrangių gėrimų, o kam neužtenka taurės ar dviejų, patys perka iš baro. Tačiau atlikėjai mūsų šventėse visada būna aukščiausio lygio“, – tvirtino R.Čiapienė.
„Panevėžio kelių“ kalėdiniuose renginiuose yra pasirodžiusios kone visos Lietuvos scenos žvaigždės – populiariosios muzikos atlikėjai, operos solistai, aktoriai, humoristai. Šiemet darbuotojus įmonė ketina nustebinti muilo opera.
R.Čiapienė įsitikinusi, kad įmonės renginiai – viena iš darbuotojų motyvavimo priemonių.
„Praktika rodo, kad motyvacinės priemonės – bendri renginiai, vieša padėka už gerą darbą, nuotrauka ir straipsnis įmonės laikraštyje yra veiksmingos“, – mano R.Čiapienė.
Gerų metų linkės ir vyskupas
Kalėdų laukimu gyvena ir sunkmečiu nemokamai atostogavę biudžetininkai. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse irgi kuriami planai, kaip atšvęsti gražiausią metų šventę. Tiesa, linksmybėms valdininkai turės susidėti patys.
Miesto Savivaldybės darbuotojai Kalėdų ir Naujųjų metų sandūroje rinksis viename iš miesto restoranų. Administracijos direktorės pavaduotoja Audronė Grainienė šventinės programos neišduoda, tačiau įsitikinusi, kad atėjusieji nenusivils. Miesto valdininkai pasilinksminti neoficialioje aplinkoje susieina nebe pirmą kartą.
Rudenį administracija nustebino pavaldinius, autobusu nuvežusi į mišką ir palikusi su žemėlapiais. Valdininkams teko prisiminti mokykloje per kūno kultūros pamokas įgytus orientacinius įgūdžius, kad surastų kelią iki kaimo sodybos.
Rajono Savivaldybės darbuotojai simbolinėms vaišėms taip pat susidės po 10 litų. Už surinktus pinigus, pasak administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio, Savivaldybės aktų salėje bus padengtas pasninko valgių stalas. Prie jo susėdusius darbuotojus artėjančių švenčių proga sveikins ne tik vadovai, bet ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Kalėdiniai vakarėliai darbuotojų nemotyvuoja
Linas Šimonis, Rinkodaros ekspertas
Jei įmonė turi pinigų ir vakarėlių tradiciją, kodėl nesurengti ir naujametės šventės? Bet dažniausiai tokie kalėdiniai vakarėliai tėra lėšų švaistymas. Kad įmonės pinigai nenueitų vėjais, šventė turi turėti idėją, o į organizacinį darbą įsitraukti visas kolektyvas. Taip formuojama komanda. Jei darbuotojai ateina tik pasilinksminti, įmonė pinigus išleido veltui.
Netikiu, kad darbuotojus motyvuotų ir kalėdinė premija, vadinamasis tryliktasis atlyginimas. Kaip gali daiktas, kurio lauki, savaime, motyvuoti? Be to, pinigai yra vienas iš blogiausių motyvacinių būdų. Labiausiai žmogus motyvuojamas dirbti, kai darbo pobūdis atitinka jo būdą, charakterį. Kai su siaubu laukiama pirmadienio, nes vėl reiks eiti į darbą, darykit, ką norit, darbuotojo vis tiek nemotyvuosit. Teisingai sakoma: susirask darbą pagal savo hobį ir tau nebereikės dirbti. Blogai, kad daugelis mano, jog darbas turi būti katorga. Jei darbas neteikia malonumo, keisk. Netgi ir į mažiau apmokamą.
Kita klaida, kurią daro atsakingieji už žmogiškuosius išteklius įmonėse, kad darbuotoją renkasi pagal jo darbo patirtį. Šis kriterijus neparodo, kad žmogui darbas iš tiesų mielas. Išsiaiškinti, kas ieškančiajam darbo patinka, padėtų psichologiniai testai.
Taip pat nemanau, kad kalėdiniai vakarėliai gali pasitarnauti darbdaviui kaip kolektyvo nuraminimo būdas. Esą organizuojam šventę, vadinasi, jau išgyvenom sunkmetį. Užuot rengus šventę, verčiau darbuotojams paaiškinti, kad įmonė nešvaisto pinigų, tad pagalvokime visi, kaip juos geriau išleisti.
