2011.06.28 Rasa Lukaitytė, delfi.lt
Brukalų autoriai vis įžūlėja. Kartu su kitu spamu į pašto dėžutes iš mcdonalds.com besibaigiančio elektroninio pašto ateina pranešimas apie tai, kad trečiadienis visame pasaulyje yra nemokamo maisto diena šiame greitojo maisto restorane.
„McDonald’s“ rinkos vadovė Lietuvai Virginija Girulska DELFI sakė apie tokio turinio laiškus girdinti pirmą sykį.
„Komentaras yra toks, kad mes nieko nerašėme ir pirmą kartą apie tai girdžiu. Kaip galima komentuoti melą“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, iki šiol niekas nebuvo prisistatęs su tokio ar panašaus laiško kopija ir nereikalavo nemokamo maisto.
„McDonalds“ kviečia Jus į nemokamos vakarienės dieną, kuri vyks birželio 29 d., 2011 m. kiekvienoje mūsų kavinėje“, – anglų kalba rašoma brukale.
Jame taip pat išdėstomas nemokamo maisto meniu ir nurodoma, kad pavalgyti galima pateikus spausdintą prie laiško prikabintą kvietimo kortelę.
Bus patikėjusių
Marketingo strategijos ir pozicionavimo konsultantas Linas Šimonis mano, kad hakeriai, siųsdami tokius laiškus, tiesiog norėjo pasilinksminti.
„Visų pirma, manau, tai yra fun, įdomu, krūta, nežinau, kokius dar žodžius naudoja jaunimas. Lygiai taip pat yra nulaužiamos įmonių svetainės ir jose parašoma kažkas a la juokingo. Kita versija galėtų būti, kad tai gali būti nemėgstančių „McDonald’s“ maisto iniciatyva. Tačiau aš būčiau linkęs laikytis pirmosios versijos“, – DELFI komentavo jis.
Pašnekovas mano, kad gali būti žmonių, patikėjusių šiuo apgaulingu laišku.
„Pažiūrėkime laidą „Klausimėlis“ ir pamatysime, kad žmonės „žino“ pačius netikėčiausius dalykus. Švietimo ministrui šią laidą reikėtų būtinai žiūrėti, nes galima pamatyti, kokius dalykus žmonės žino ir kaip kartais visiškai neįtikinamais dalykais juos galima įtikti, apgauti. Tai nėra vien Lietuvos problema. Mes lietuviai mėgstame pasišaipyti iš amerikiečių, iš tikrųjų, visokių žmonių yra visose pasaulio šalyse ir patikėti gali visur viskuo. Tikrai gali patikėti ir tikrai dalis ateis“, – sakė L. Šimonis.
Jis pabrėžia, kad spamas yra ne reklamos, bet kriminalinė priemonė. Reklamos įstatymas numato, kad reklama elektroniniu paštu galima tik vartotojui sutikus.
„Blogai, kad Lietuvoje pernelyg pasyviai veikia vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kurioms būtinai reikia parašyti skundą lyg jos pačios negalėtų inicijuoti tyrimų“, – sakė pašnekovas.
Jis pataria, kad bent kiek įtarimų sukėlusį laišką reikia ištrinti. „Jei tai buvo vertinga, dažniausiai siuntėjas jį atsiųs dar sykį. (…) Dar blogiau, kai su atkeliaujančiu į mūsų kompiuterius atkeliauja virusai. Kartais žmonės nesuvokia, kaip greitai jų kompiuteris gali tapti atakos prieš Estijos bankus dalyviu“, – sakė L. Šimonis.
Gali reikalauti žalos atlyginimo
Minėtą laišką DELFI persiuntė advokatų kontoros „AAA Baltic Service Company“ partnerei Aušrai Pakėnienei. Ji sako, kad šiuo brukalu pažeidžiamas ne vienas įstatymas ir restoranų tinklas galėtų reikalauti turtinės žalos atlyginimo.
„Čia yra naudojamas svetimas prekių ženklas be prekių ženklo savininko sutikimo – pažeidžiamas Prekių ženklų įstatymas. Pagal šį įstatymą, prekių ženklo savininkas gali pareikalauti atlyginti nuostolius – šiuo atveju labai sunku įvertinti žalą, nes sudėtinga apskaičiuoti, kiek buvo apgautų vartotojų, kiek jų prarado „McDonald’s“ restoranas dėl klaidingos informacijos pateikimo“, – komentare DELFI tvirtino ji.
Anot pašnekovės, paprastai pažeidimo vieta laikoma serverio, iš kurio išsiunčiami laiškai, vieta. Tokiu atveju, jeigu ši vieta yra ne Lietuvoje, ginčas dėl pažeidimo turėtų būti sprendžiamas pagal pažeidimo vietos teisę.
Remiantis Prekių ženklų įstatymu, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti naudoti prekių ženklą be jo sutikimo komercinėje veikloje, taip pat ir reklamoje.
Pagal šio įstatymo 50 straipsnį dėl turtinės žalos atlyginimo, negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojantis šio įstatymo saugomu prekių ženklu.
„Vietoj žalos, faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo, prekių ženklo savininkas gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą, o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo. Hipotetiškai, prekių ženklų savininkas galėtų reikalauti vidutinio įprastai gaunamo licencijos mokesčio dydžio kompensacijos“, – komentavo A. Pakėnienė.
Anot jos, šiame laiške taip pat pateikiama klaidinanti reklama – pažeidžiamas Reklamos įstatymas.
Pagal šį įstatymą, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama 1-30 tūkst. Lt bauda, o tais atvejais, kai pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, gali būti skiriama bauda iki 120 tūkst. Lt.
Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali skirti tik įspėjimą.
