2019.04.10 Viktorija Juškauskaitė, Delfi.lt.
Prekybos centro Maxima akcija „Kaip prisijaukinti slibiną“ sulaukė didelio susidomėjimo – tėvai ieško populiariausių žaislų, specialiai važinėdami po parduotuves, nes kai kuriose „Maximose“ pastarieji jau išpirkti. Vaikai dažniausiai prašo juodos ir baltos spalvos žaislinių slibinų.
Kovo pradžioje prekybos centras „Maxima“ paskelbė akciją „Kaip prisijaukinti slibiną“ – pirkdami karuliais pažymėtas prekes, vartotojai gali rinkti skirtingas pakuotes. Vienoje – lipdukai, kortos ar lipdukai skrajutėms, kitoje papildomai prie visko yra ir tatuiruotė.
Kol kas populiariausia akcijos prekė – puodelių su slibinais kolekcija. Vieną puodelį su slibinu galima įsigyti už 4,99 Eur, surinkus penkis lipdukus, skirtus skrajutei. Kitu atveju tokia prekė kainuoja 14,99 Eur.
Puodeliai su slibinais iš tiesų populiarūs tarp klientų ir jų atžalų, todėl, norint surasti žaislus, reikia gerai paieškoti. Ne vienas skundėsi turėjęs pervažiuoti daugybę „Maximų“, kad tik surastų vaiko prašomą slibiną.
Žurnalistas Aurimas Perednis savo „Facebook“ paskyroje taip pat pasidalino šių žaislų ieškojimo džiaugsmais. Anot jo, tikėjosi rasti juodąjį slibiną, bet nepavyko.
„Įsivaizduoju kaip įgrisau mandagioms pardavėjoms, kurios tik skėsčioja rankomis, tačiau padėtis namuose dėl jų jau gana įkaitusi. Aplankėm beveik visas parduotuves 20 km spinduliu“, – rašė žurnalistas.
Socialiniuose tinkluose daug kas skelbia ieškantys žaislinių slibinų savo vaikams, kol kas perkamiausi yra du – juodas ir baltas.
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė apgailestauja, bet kol kas populiariausi žaislai išpirkti.
„Šiuo metu jau ne visose mūsų parduotuvėse galima rasti pagrindinius filmo veikėjus – „Bedantį“ bei „Dienos siutą“ – simbolizuojančius žaislus. Dėl to labai apgailestaujame. Papildomas akcijos žaislų kiekis yra gaminamas ir per artimiausius mėnesius turėtų pasiekti mūsų parduotuves“, – komentuoja ji.
Jos teigimu, ši akcija, paremta filmo „Kaip prisijaukinti slibiną“ motyvais, sulaukė milžiniško klientų susidomėjimo.
Akcija turėtų galioti iki balandžio 29 d. arba tol, kol bus minėtų pakuočių ir prekių.
„Maxima“ žino, kad tokios akcijos puikiai veikia
Rinkodaros specialistas Linas Šimonis tikina, kad prekybos centras „Maxima“ procento dalies tikslumu žino, kokios akcijos suveikia, o kokios – ne.
„Jei tokius dalykus kartoja, akivaizdu, kad tai veikia. Jie žino, kas veikia trumpuoju laikotarpiu – padarėme akciją, tada atėjo pinigai. Kitas klausimas, kaip tai veikia jų brendą, pabrėžiu, ne prekės ženklą. „Maximos“ brendas labai stiprus. Net ištikus nelaimei, jie sugeba atsitiesti. Taigi tą brendą ir kuria įvairūs smulkūs dalykai kaip minėtos akcijos“, – pabrėžia jis.
Pasak specialisto, labai svarbu ir tai, kokią žinutę prekybos centras siunčia savo pirkėjams: „Akcija, į kurias įtraukiami vaikai, visuomet yra ties etiškumo riba. Jeigu dalis visuomenės nuspręs, kad tai už ribos ir tęsis ilgai, trumpuoju laikotarpiu tai gali veikti, o ilguoju – atnešti ir prastų rezultatų.“
Vis dėlto rinkodaros specialistas pabrėžia, kad tokios akcijos tikrai vyksta dėl pardavimų ir tik dėl trumpalaikių tikslų.
„Maxima“ – didelė bendrovė, kuri priartėjo prie didelių korporatyvinių bendrovių valdymo modelio. Sprendimus priima samdomi darbuotojai, ne savininkai. Savininkai turi ilgalaikius tikslus. Jei samdomi darbuotojai vertinami pagal trijų mėnesių rezultatus, stengiasi, kad tie mėnesiai būtų sėkmingi, jei metams – stengiasi dėl pastarųjų ir t. t. Dažnai būna, kad į tokias akcijas ir smulkesnius sprendimus nelabai kreipiama dėmesio ir nesuprantama, kokią žinutę sugeneruoja.
Pavyzdys – kai „Maxima“ paskelbė, kad jų prekių kainos kaip Lenkijoje. Tačiau iš tiesų pasiuntė žinią, kad „pas mus brangiau, bet tik nedidelė dalis prekių yra geros kainos“. „Maxima“ išsiuntė strateginę žinutę, sakydama, kad prekybos centre „Lidl“ prekių skaičius ribotas, o „Maximoje“ – pasirinkimas didesnis, tad kai atsibos „Lidl“, pakvietė vėl ateiti į „Maximą“, – komentuoja L. Šimonis.
Pirkimui turi vadovauti tėvai, bet ne vaikas
Psichologė Sonata Vizgaudienė pabrėžia, kad vaikai, pamatę masiškai išreklamuotus dalykus, kuriuos gali turėti ir draugai, tikrai jų užsimanys, todėl tėvai būtinai turi pasidomėti akcijos produktais.
„Tai priklauso nuo tėvų požiūrio – kiek jie galvoja, kad tai reikšminga, reikalinga, kiek jiems priimtina. Svarbu atkreipti dėmesį, kas siūloma, kiek tie dalykai priimtini šeimai, jos vertybėms. Jei žaislai su ginklais, o taip tikrai yra buvę, bet šeimoje tai nepriimtina, tada jų geriau nepirkti. Reikia su vaiku kalbėti, kad yra tokie žaislai, tačiau svarbu paaiškinti vaikui suprantama kalba, jei nesinori, jog su jais žaistų“, – kalba ji.
Tiesa, psichologė atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju reikėtų vaikui pateikti alternatyvą ir pasiūlyti žaisti su jam įdomiais žaislais, kuriuos mėgo ir anksčiau.
„Kiekviena šeima turi tartis. Jei tai nieko tokio ir žinome, kad vaikas prašys, o su įsitikinimais nesikerta, tada vaikams reikia aiškiai pasakyti, jog nepirksite daugiau nei reikia. Tarkime, jei mums nereikia daikto, už kurį duodami tam tikri lipdukai, tada nepirksime. Bet jei perkant netyčia priklausys, vaikas galės rinktis“, – aiškina S. Vizgaudienė.
Pasak jos, vaikas turi žinoti, kad negali daryti spaudimo: „Svarbu vaikui išaiškinti, kad tai kainuoja pinigėlius. Reikia įsigilinti į situaciją su vaiku ir pagal jo supratimo lygį išaiškinti, kaip tai darysite. Nebūtinai atmesti idėją iš karto – jei visą laiką sakysite „ne ne ne“, kils vidinis pyktis, kad tėvai visą laiką sako „ne“. Jei akcijos neatrodo negatyvios, galite pasakyti „taip“. Tam turi vadovauti tėvai, bet ne vaikas.“
Psichologė S. Vizgaudienė tikina, kad akcijų žaislai išties gali skatinti kūrybiškumą, tiesiog tėvai privalo įsitraukti ir pagelbėti vaikams.
„Jei žaisliukai vaikui patinka, nori su jais žaisti, tėvai tai gali panaudoti ir parodyti vaikui, kokius žaidimus galima žaisti, sugalvoti kūrybiškų idėjų. Jeigu nusprendžiate, kad akcijos neignoruosite ir atsidurs jos žaislų, tai gera proga juos įpinti į įprastus žaidimus. Žaislai neturėtų būti renkami tik dėl turėjimo“, – sako psichologė.
