2016.10.22, Martynas Žilionis, delfi.lt
Daugelis turi mėgstamų skanėstų – kas neįsivaizduoja pusryčių be vienos rūšies sūrelio ar tepamo varškės kremo, kitiems kartais užsinori tų pačių salotų su silke ar pasmaguriauti vienintelio valgomo šokolado plytele. DELFI pasidomėjo, kodėl kai kurie per daugelį metų pamėgti produktai dingsta iš parduotuvių lentynų.
Vilnietis Linas maždaug kas antrą savaitgalį aplanko kaime gyvenančius tėvus. Vienintelės lauktuvės, kurių jo retkarčiais paprašo mama – tai juodasis šokoladas „Karūna“ su sveikais lazdynų riešutais, kurio aplinkinėse parduotuvėse nėra.
Vyriškis pasakojo, kad prieš kelis mėnesius daugelyje didžiųjų prekybos tinklų šios rūšies šokolado neliko. Kurį laiką jo dar buvo galima rasti mažesnėje parduotuvėje, tačiau dabar neliko ir ten.
„Aišku, didelio čia daikto, tačiau bent taip gali parodyti dėmesio. Juk daug kas jaučia, kad su gimdytojais turbūt galėtų pabendrauti daugiau. Žodžiu, mamai paragauti esu nupirkęs tikriausiai visų kitų rūšių šokoladą su tais riešutais, bet, kiek supratau, tiek džiaugsmo kiti šokoladai jai neteikia“, – šyptelėjo pašnekovas.
Skaitytoja Ieva itin pasigedo kito skanėsto:
„Jau kuris laikas neberandu savo pačių mėgstamiausių sūrelių „Jo“, kuriuos kelerius metus valgau pusryčiams. Ieškojau įvairiuose prekybos centruose, net į didžiausias „Maximas“ važiavau ieškoti, niekur nėra. Išragavau kitokius sūrelius, bet visi kiti neskanūs. Ir dabar turiu labai didelę bėdą – suku galvą, ką valgyti pusryčiams, nes jokių kitų skanių alternatyvų nerandu.
Tie sūreliai buvo trijų skonių, ir buvo vieninteliai sūreliai, kurių sudėtyje buvo sausainis. Kiek pamenu buvo uogų skonio ir su sutirštintu pienu ir dar vieno skonio, bet jis jau taip senai dingo, kad net nepamenu.
Kaip jaučiuosi? Labai blogai, liūdna ir jaukia visą įprastinį ryto ritualą. Įsivaizduokite, kad jums pasakytų, kad per Velykas nebebus kiaušinių, ar per Kūčias grybų ir žuvies“.
Kiti DELFI skaitytojai pasakojo parduotuvėse taip pat nerandantys tepamo varškės kremo „Rama Creme Bonjour“, bulvių salotų su rūkyta silke „Salatella“, kai kurių rūšių varškės ar ledų.
Skonis keičiasi, produktai „nueina“
„Karūnos“ šokoladą gamina „Mondelez Baltic“ fabrikas Kaune. Įmonę valdančios „Mondelez International“ korporacinių reikalų vadovė Baltijos šalyse Malgorzata Babik pripažino, kad pastaruoju metu imtasi keisti produkcijos asortimentą.
„Nuolat analizuojame klientų norus ir preferencijas. Atsižvelgdami į tai, siekiame jiems suteikti geriausią pasirinkimą, kuris patenkintų šokolado mėgėjų poreikius. Pradžioje „Karūna“ gaminta kaip intensyvaus skonio ir kvapo šokoladas, tačiau nuolat didėjo pieniško šokolado mėgėjų. Mėginome reaguoti į tokias tendencijas jas apjungti, o kartu optimizuoti produkcijos pasiūlą.
Taigi grįžome prie šaknų juodojo „Karūnos“ šokolado (be priedų, – aut. past.) ir išplėtėme vieno populiariausių Europoje „Milka“ šokoladų liniją ne tik su lazdynų riešutais, bet ir daugybe kitų įdarų. Tikime, kad Lietuvos vartotojams tai patiks“, – komentavo ji.
DELFI nepavyko gauti sūrelių „Jo“ gamintojos ir tepamą varškės kremą platinančios bendrovės komentarų.
„Salatella“ silkę gaminančios „Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius pripažino, kad jos beveik neliko parduotuvėse.
„Tai tipinis natūraliai „nueinančio“ produkto pavyzdys – prekybą šiomis silkės salotomis sėkmingai vykdėme ne vienerius metus, tačiau pastaruoju metu pirkėjai pirmenybę teikia kitoms panašioms „Viči“ salotoms.
Tai daugiausia naujos receptūros silkės salotos patogesnėse pakuotėse. Pavyzdžiui, žmonės vis daugiau perka ir palyginti neseniai rinkoje pristatytų „Viči“ salotų su šaukšteliu pakuotėje. Šiais laikais greitai besikeičiančiam vartotojų skoniui „Vičiūnų grupė“ kasmet ir sukuria per 100 naujų produktų.
Prekyba senuoju produktu vis dar vyksta – tačiau jau gerokai mažesne apimtimi ir gerokai mažesniame prekybos vietų skaičiuje – „Iki“ bei „Aibės“ tinkluose ir netinklinėse parduotuvėse“, – tikino bendrovės atstovas, nors DELFI kalbinti pirkėjai tikino, kad bent mažesnėse „Iki“ parduotuvėse pamėgtos silkės seniai nėra.
Parduoda brangiau, nuperka mažiau
Marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis pripažino, kad ir jis susidūręs su situacija, kai parduotuvėje neranda vieno ar kito pamėgto gaminio. Jo nuomone, tai yra dėsninga.
„Tiesiog tokį produktą žmonės per mažai perka, nesuranda draugų, kurie taip pat pirktų ir t.t. Žvelgiant iš marketingo pusės, to priežastis gali būti nepakankamai stiprus produkto „brendas“.
Kita vertus, kai pirkimas nepakankamas, produktas nustojamas gaminti įvertinus visus pačios gamybos, logistikos ir kitus atskiros prekės turėjimo kaštus. Tiesiog gali paaiškėti, kad pajamos iš pardavimo per mažos, prekės pelningumas nėra didelis arba jo iš viso nėra, o kai nuostolinga, natūralu, kad įmonės stabdo tokių produktų gamybą“, – aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, dažniausia taip atsitinka truputį brangesniems produktams:
„Na, kai įmonės susimauna aiškindamos, kodėl jis brangesnis, kodėl už jį reikia mokėti daugiau negu už kitą labai panašų, lentynoje esantį šalia. Pirkėjas nesupranta, kodėl turėtų mokėti daugiau ir nebeperka, taigi produktas galiausiai dingsta, nes neparduodamas pakankamas jo kiekis“.
L. Šimonis nemano, kad iš prekybos išnyksta vieni ir atsiranda panašūs kiti, tik brangesni produktai, tik dėl to, kad norima uždirbti daugiau pelno.
„Abejoju, ar tai yra būdas pakelti kainą. Vienintelis atvejis kai, tikiu, taip gali būti, yra tada, kai gamintojai ar platintojai priversti tą daryti dėl prekybos tinklų, kurie prižiūri kainas ir neleidžia jų didinti.
Pvz., vieno ar kito produkto savikaina padidėjo arba dėl kažkokių kitų priežasčių gamintojui reikia žūtbūt kainą padidinti, o prekybos centrai pasako, kad nepriims prekiauti didesne kaina. Tada tokio produkto gamyba nutraukiama.
Taip būna, tačiau naujas produktas gamintojui – tai papildomos išlaidos, nes reikia iš naujo kurti, gaminti, perkurti, įvesti į rinką, reklamuoti ir kt. Taigi, retai tai bus daroma vien savo noru“, – svarstė ekspertas.
Jo teigimu, kai kurie produktai atsiranda ir dingsta, nes taip suplanuojama iš anksto. Tiesiog gamintojas nori patikrinti, kokį pasisekimą turės viena, ar kita naujovė, gal kažkurią pirkėjai pamėgs.
„Pvz., prieš 7 – 10 metų tokia buvo ledų rinka. Vasarą pristačius vienus ledus, kitą vasarą tų pačių pavadinimo ledų likdavo daugiausia trečdalis. Panašiai su kokiomis nors dešrelės, kitais mėsos produktais – jie gali būti „Dieduko“, „Bobutės“, turėti kitų neaiškių pavadinimų, nes gamintojas tiesiog nusprendė pabandyti, pažiūrėti, o nepasisekus vėl ką nors panašaus sugalvoti – gal pirkėjai paragaus naujovės“, – komentavo pašnekovas.
Anot jo, kartais vieni ar kiti produktai išnyksta kai įmonėje pasikeičia rinkodaros specialistai, kurie nori įnešti savo naujovių.
Tačiau pats savaime produktų dingimas natūralus dalykas – esą gerai žinoma amerikiečių kompanija „Google“ turi daugybę produktų, kurie nors buvo palyginti populiarūs, bet nepakankamai, tad jų platinimas baigtas.
