2020.01.15 Edgaras Savickas, delfi.lt
Prie pietinio Vingio parko įėjimo esančiame 14 hektarų sklype netrukus iškils keturi daugiabučiai, biurų pastatas ir didžiulis prekybos centras. DELFI kalbinti specialistai teigiamai vertino projekto vietą, tačiau negarantavo, kad jis bus sėkmingas.
Registrų centro duomenimis, 12,1 mln. eurų įvertintą žemės sklypą Geležinio Vilko g. 2 valdo Nyderlanduose registruotos bendrovės „Akropolis Real Estate B.V.“ įmonė „Vingio turtas“. Šiuo metu ten galima rasti automobilių centro dirbtuves, dviračių taką ir kelias tvoras.
Anksčiau teritorijoje buvo „Velgos“ gamybiniai pastatai. Ši gamykla veikė 1953–2000 metais, gamino elektros suvirinimo įrangą, dulkių siurblius „Saturnas“, „Velga“, „Venta“, elektrinius rankų džiovintuvus, patefonus, skalbiamąsias mašinas.
Kaip rašoma Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje pateiktuose dokumentuose, didžioji sklypo dalis yra neeksploatuojama, apaugusi pieva, jos dirvožemis neužterštas.
„Sklypo reljefas kintantis, žemėjantis iš rytinės į vakarinę dalį ir iš šiaurinės į pietinę. Ties vakarine sklypo dalimi yra Neries upės apsaugos juosta, sklypas šlaituojasi upės link.
Teritorija iš rytų yra ribojama Geležinio Vilko gatvės, iš pietų – Eigulių gatvės, vakaruose – Neries upės, o šiaurėje – Vingio parko. Greta esantys svarbesni traukos centrai yra Vingio parkas, Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, – rašoma dokumentuose.
Daugiabučiai
Vakarinėje sklypo dalyje įmonė „M.M.M. projektai“ ketina pastatyti daugiabučių gyvenamųjų namų su požemine automobilių saugykla.
Bendrovių „Viltekta“, „Aketuri architektai“ ir „Cloud architektai“ sukurtam projektui suteiktas „Revingio“ vardas. Kol kas žinoma tik vieno – „River Space“ – namo statybų pabaigos data, t. y. 2022 metų antrasis pusmetis. Kiti trys – „Park Space“, „City Space“ ir „Art Space“ – dar planuojami.
Visuomenei pristatytuose dokumentuose rašoma, kad pastatai bus 7 aukštų.
„Projektuojami įvairiai suplanuoti gyvenamosios paskirties butai, jų patalpos: holas, svetainė su virtuvės zona, drabužinė, sanitarinis mazgas, atsižvelgiant į kambarių kiekį, – miegamieji. Kiekvienas butas turi numatytą balkoną arba terasą“, – rašoma dokumentuose.
Prieš šių namų rekreacinėje dalyje taip pat numatomi pėsčiųjų ir dviračių takai palei upę. O prie kvartalo šiaurinės ir pietinės dalių numatytas servitutas, kuriame turėtų būti įvažiavimų ir išvažiavimų į požeminę saugyklą. Susisiekimas sklype vyks suprojektuota gatve, o su miestu – per Geležinio Vilko gatvę.
Daugiabučiuose planuojama įrengti iš viso 321 butą (61 pirmame name, 42 – antrame, 75 – trečiame ir 143 – ketvirtame). Numatytas automobilių stovėjimo vietų skaičius – 242. Kadangi teritorija yra apie pagrindinį miesto centrą, stovėjimo vietų skaičiui taikomas koeficientas 0,75 vienam butui.
Gyvenamųjų namų prie Vingio parko energetinio naudingumo klasė turėtų siekti A+, o akustinio komforto sąlygų klasė – C (t. y. priimtino komforto).
„Sutvarkyta teritorija spręstų socialines ir ekonomines problemas pietinėje Naujamiesčio dalyje, skatintų aplinkinių teritorijų konversiją ir darnią plėtrą, pritrauktų daugiau lankytojų į Vingio parką“, – rašoma dokumentuose.
Administracinis pastatas
Prie daugiabučių turėtų iškilti ir 8 aukštų trikampio formos su atrijumi per centrą administracinės paskirties pastatas.
„Siekiant išvengti perkaitimo, fasadams buvo parinktas angų principas, – rašoma dokumentuose. –Pirmame aukšte numatomas erdvus vestibiulis, viešojo maitinimo patalpos, konferencijų salės ir komercinės patalpos. Pastato planinis sprendimas leidžia racionaliai skaidyti patalpas į 2–5 biurus viename aukšte.“
Pastate taip pat norima įrengti 2 požeminius aukštus, skirtus automobiliams statyti, dviračiams saugoti, ten būtų rūbinės su dušais dviratininkams, techninės patalpos.
Savivaldybei pateiktuose dokumentuose aprašytas ir jau suprojektuotas Užvingio salos tiltas.
„Pėsčiųjų tiltas suplanuotas prie Vingio parko ir „Litexpo“. Jis sujungs Lazdynus ir Vilkpėdę su Naujamiesčiu, o pėstiesiems ir dviratininkams leis patogiau pasiekti „Litexpo“ kongresų centrą bei skatins po miestą judėti dviračiais ar kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis“, – pastebi projekto autoriai.
Naujas „Akropolis“
Didžioji 14,0453 ha sklypo dalis teks naujam „Akropoliui“. Šio pastato projektas kol kas aprašytas tik pranešime žiniasklaidai. Skelbiama, kad tai bus multifunkcis kompleksas su koncertų sale ir poilsio zonomis.
Statybas pradėti norima šių metų antroje pusėje. „Akropolis Vingis“ ir apie 2,5 tūkst. vietų koncertų salė duris turėtų atverti 2023 metų antroje pusėje“, – skelbia statytojo „Akropolis Group“ atstovai.
Teigiama, kad komplekse bus įrengta kelių lygių žaliuojanti erdvė, pėsčiųjų ir dviratininkų alėja, apželdinta aplinka, sutvarkyta kaimyninė teritorija, rekonstruotos gatvės.
„Pagal preliminarų projektą, investuotojų lėšomis numatoma rekonstruoti sankryžą tarp Geležinio Vilko, Gerosios Vilties ir M. K. Čiurlionio gatvių, pastatyti automobilių kelių viaduką ir antžeminę pėsčiųjų ir dviratininkų perėją virš Geležinio Vilko gatvės.
Taip pat – rekonstruoti Eigulių gatvės dalį, sutvarkyti dalį M. K. Čiurlionio gatvės prieigų, įrengti 3 kilometrus naujų dviračių bei pėsčiųjų takų, sutvarkyti su teritorija besiribojančią Neries pakrantę, dalyje Geležinio Vilko gatvės įrengti akustines sieneles“, – rašoma pranešime.
„Akropolis Group“ valdybos pirmininkas Vytautas Labeckas prognozavo, kad tai bus viena didžiausių privačių investicijų Vilniaus miesto plėtros istorijoje – įmonės „Akropolis Group“ ir „M.M.M. projektai“ investuos per 350 mln. eurų.
„Akropolis Vingis“ projektuoja architektų studijos „Unitectus“ ir „Benoy“. Kompleksą sudarys apie 120 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastato dalis su 90 tūkst. kv. metrų nuomojamu prekybos ir paslaugų plotu, kultūros erdvėmis. Bus pastatyta daugiaaukštė, apie 5 tūkst. vietų, automobilių stovėjimo aikštelė (500 vietų ketinama skirti Vingio parko lankytojams).
Atgaivins rajoną
Paviešinus daugiabučių vizualizacijas, pasigirdo kritikos, kad jų architektūra primena sovietmetį, be to, jie statomi beveik ant Neries kranto. Nekilnojamojo turto analitikas, „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius sakė, kad asmeniškai projektą vertina pozityviai.
„Galbūt čia skonio reikalas – tokie klausimai subjektyvūs. Gražu ar negražu. Patinka ar nepatinka. Man visai gražiai atrodo. Žmonėms atsiras galimybė turėti tokį būstą prie upės. Manau, nereikia kažkokių futuristinių dizainų, visiškai užtenka to, kas yra“, – DELFI sakė jis.
Pašnekovas teigiamai įvertino ir tai, kad projektu bus atgaivinta pietinė miesto dalis.
„Iki šiol plėtra buvo koncentruota vakarinėje ir šiaurinėje dalyse, kur trūksta tiek mokyklų, tiek darželių. Atidaryta pietinė dalis ir intensyvesnė plėtra duos pavyzdį kitiems, kurie irgi drąsiau imsis plėtros ten“, – sakė jis.
A. Antanavičius teigė, kad projekte dėmesio skiriama susisiekimo problemų sprendimams, o tai suteikia vilties, jog nebus kartojamos kitur darytos klaidos.
„Tikriausiai pavyks tai padaryti. Natūralu, kad srautai didės. Visada, kur atsiranda naujų pastatų, naujų objektų, intensyvumas didėja.
Jau matėme Pilaitės ir kai kurių kitų mikrorajonų pavyzdį. Nors kai kur Vilniuje yra didelių problemų transporto klausimais, vis tiek toliau vyksta urbanizacija, intensyvi statyba, ir niekas dėl to problemų nekelia“, – sakė jis.
Turės išsiskirti
Rinkodaros specialistas Linas Šimonis pastebėjo, kad Vilniaus gyventojų skaičius auga, todėl „Akropolis“ prie Vingio gali būti sėkmingas, tačiau turės išsiskirti iš kitų prekybos centrų.
„Vilniaus prekyba“ gana gerai tokius projektus moka apskaičiuoti. Šiemet Vilniuje gyvena bene 11 tūkst. gyventojų daugiau nei pernai. Vilnius yra turistų traukos centras. Todėl, manau, projektas gali būti sėkmingas.
Vis dėlto pagrindinis klausimas, ar jie sugebės padaryti kažką kitaip, nei dabar esančiuose prekybos centruose? Ar bus priežastis važiuoti į šį, o ne į bet kurį kitą?
Į pirmąjį „Akropolį“ žmonės važiavo, nes jis buvo pirmas. „Europos“ vieta – išskirtinė, ji taikosi į brangesnes parduotuves. Kiti prekybos centrai ilgai nerado savo nišos, priežasties, kodėl reikia važiuoti į juos, o ne į „Akropolį“. Todėl matėme pustuštes erdves. Užtruko, kol jos prisipildė“, – komentavo pašnekovas.
L. Šimonio vertinimu, pastarojo meto elektroninės prekybos ir pristatymo į namus tendencijos irgi neturėtų pakenkti projektui.
„Yra prekių, kurios perkamos tik apžiūrėjus, pačiupinėjus ir panašiai. Tai brangesnės, tarkim, interjero prekės. Internetu galima nusipirkti gerai žinomą daiktą už pinigų sumą, kuri asmeniui nėra labai svarbi.
Prekybos centrai kol kas tikrai niekur nedings. Be to, „Akropolyje“ būna ne tik parduotuvių, bet ir restoranų, žaidimų erdvių, visokių kitokių pramogų. Tai gyventojams irgi patrauklu, ir to internetu nenusipirksi“, – sakė jis.
Rinkodaros specialistas svarstė, kad Lietuvoje dar yra iki galo neužimtų nišų, kurios galėtų rasti savo vietą ir naujame „Akropolyje“.
„Pavyzdžiui, turgūs Lietuvoje pastaraisiais metais pradėjo atgimti, bet stabtelėjo. Turgūs ne ta prasme, kad ko nors pigiau nusipirkti, bet – tiesiai iš ūkininkų, nedidelių importuotojų. Kai vežama apelsinų iš Ispanijos, tai neapdorotų vašku prekybos centruose nenusipirksi. Nusipirksi tik turguose, ir Varšuvoje, Vienoje yra tokių vietų.
Taip pat norėčiau restoranų, kurie būtų ne tinkliniai, bet su savo akcentais, išskirtinumu. Pavyzdžiui, galėtų būti vieno produkto ar patiekalo restoranų. Žinoma, su tokiais nuomininkais dirbti gali būti vargas“, – kalbėjo L. Šimonis.
Įmonės „M.M.M. projektai“ akcininkai yra Igno Staškevičiaus „Kalpa“ bei Nerijaus Numavičiaus „Bertona Holdings“ ir „Tema Holdings“.
„Akropolis Group“ priklauso „Vilniaus prekybai“, kurios akcininkai yra įmonė „Entaras“ (ją valdo Vladas Numavičius, Nyderlanduose registruota „Metodika B.V.“, Kipre registruota „Bertona Holdings Limited“, I. Staškevičiaus „Kalpa“ ir Mindaugo Marcinkevičiaus „Taikos projektas“), įmonė „NVP projektai“ (ją valdo N. Numavičiaus „Visas“, V. Numavičius, „Bertona Holdings Limited“, „Kalpa“ ir M. Marcinkevičiaus „Taikos projektas“) ir įmonė „Patria Holdings“ (ją valdo „Metodika B.V“, V. Numavičius, „Bertona Holdings Limited“, „Kalpa“ ir „Taikos projektas“).
