Strateginiai sprendimai yra įmonės, organizacijos, valstybės vidinio darbo pasekmė. Juos priima tik auščiausio lygio vadovai – savininkai, valdyba, direktoriai, Seimas, Prezidentas. Tik akcininkų susirinkimuose, valdybos posėdžiuose, Seime ir Prezidentūroje formuluojama strategija ir nuleidžiama vykdyti darbuotojams, vyriausybei.

Maxima padarė dvi grubias klaidas ir neišnaudojo vienos galimybės. Vietoj isteriško tvirtinimo, kad pas juos pigiau, reikėtų ramiai remtis savo pranašumu prieš Lidl: „Kai atsibos iš neaišku kur suvežta piguva, ateikite pas mus, čia rasite daugiau ir geresnių prekių, daugiau nuolaidų, daugiau kasų. Beje, ir didelės akcijos kiekvieną dieną.“

Kai įmonės pradeda pernelyg pabrėžti savo paslaugų kainą, iškart galima įtarti – kažkas negerai su jų strategija. Kai nesugebi įtikinamai pademonstruoti savo išskirtinumo (ar jo išvis neturi), klientus tenka vilioti pigumu. Bankai – ne išimtis. Konkuravimas paslaugų krepšelio kaina sufleruoja, kad klientai visus bankus mato daugmaž vienodai, didžiausias skirtumas – paslaugų kaina. Arba bankų vadovai…

Kas Lietuvai svarbiau – Mindaugo karūnavimas, pirmoji Europoje konstitucija ar Trečiasis Statutas. Jei marketingas yra psichologija praktikoje, tai propaganda – marketingo aukštasis pilotažas. Mūsų valstybei laikas ją suprasti ir atsisakyti šokti rusišką stiprios rankos šokį.

Pirkėjai buvo įtikinti – svarbiausias prekių išskirtinumas yra akcija ir nuolaida. Lietuviai tapo lojalūs. Lojalūs nuolaidoms.

Maxima renkasi naują šūkį. Net per žiniasklaidą giriasi. Kuo tikisi išlaikyti ir privilioti pirkėjus? Kodėl einate į Maximą? Pagrindinis motyvas apsilankyti Maximoje yra „didžiausia“. Didžiausias tinklas (daugiausia prekybos vietų), didžiausias pasirinkimas, didžiausios akcijos, didžiausios nuolaidos. Kokį motyvą svarsto dabartinė vadovybė? Ji kankinasi ties klausimu, kas geriau: „Maxima. Tai, ko reikia“ ar „Maxima. Kad nieko netrūktų“.…