Ar ūkininkams reikalingas marketingas?

Ūkininkai kratosi marketingo ir sako, kad jie turi auginti, o ne marketinguoti. Ar tai tiesa?

Deja…

Kad ir ką kalbėtume, užauginti yra lengviau, nei už gerą kainą parduoti.

Jau girdžiu nepatenkintus balsus apie „žulikus perdirbėjus ir prekybininkus“, tačiau tokia realybė. Vietoj protestų geriau imti ir ką nors padaryti, kad parduotume lengviau, kad parduotume didesne kaina.

Tas „ką nors padaryti“ ir yra marketingas.

Parduoti supirkėjų kainomis ir sąlygomis galima, galima iš to ir visai neblogai gyventi, tačiau jei nesate patenkinti situacija, jei norite parduoti brangiau, jei nebijote rizikos ir kitokio pobūdžio darbo, nei žemės darbai – teks dalį laiko skirti marketingui.

Neišsigąskite, marketingas nėra taip sudėtinga. Skirtingai nuo gydytojų, teisininkų, inžinierių, geriausi Lietuvos ir pasaulio marketingo specialistai aukštojoje mokykloje marketingo nesimokė. Nepaisant, kad jie studijavo visai ką kitą, tai nesutrukdė tapti puikiais marketingo specialistais.

Visi mes užsiimame marketingu

Taip, visi mes užsiimame marketingu, tik ne visi sėkmingai.

Kiekvienas ūkininkas, kiekvienas gamybininkas pats to nežinodamas priiminėja marketingo sprendimus. Tik dažnai tie sprendimai nebūna patys geriausi. Kokie sprendimai, tokios ir pasekmės.

Prekybos centruose pieno automatuose pieną pardavinėti po du ar du su puse lito – blogas marketingo sprendimas. Jis turėtų kainuoti keturis ar penkis litus. Kaip padaryti, kad už tokią kainą atsirastų pirkėjų nemažiau, nei šiandien? Tai – marketingo strategijos uždavinys.

Išrūkyti dar vieną skilandį ar dar vieną kumpį ir pardavinėti turguje už tokią pačią, kaip visi kainą – blogas marketingo sprendimas.

Marketingo esmė – sukurti tokią situaciją, kad pirkėjas mūsų produktus vertintų labiau, nei įprastus. Tada jis norės pirkti iš mūsų ir nesipriešindamas mokės daugiau.

Ar ūkininkai to nenori? Tai kodėl jie neužsiima marketingu?

Kodėl didžioji dalis gamybininkų prastai užsiima marketingu? Jiem nereikia daugiau pinigų?